Irena Dalia Griežė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Irena Dalia Griežė-Jurgelevičiūtė (g. 1931 m. gruodžio 5 d. Kaune) – Lietuvos tapytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. K. Jonyno žmona. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyvena JAV, nuo 1972 m. Niujorke. Studijavo anglų k. ir literatūrą Šiaurės Rytų universitete Bostone, vėliau mokėsi dailės Bostono, Niujorko, Fordhamo (pas V. K. Jonyną) universitetuose.

Nutapė paveikslų („Kompozicija I“ 1968 m.), pastelių („Verba“, „Linmarka“, „Vakaronė“, visi 1976 m.), nuliejo akvarelių. Paveikslai dekoratyvūs, kai kada – abstraktūs, vieni darnaus, harmoningo kolorito, kiti išsiskiria spalvinių dėmių mirgėjimu. Tapyboje gilinasi į spalvų raiškos galimybes, būdingas gamtos fragmentų meninis įprasminimas. Sukūrė vitražų: Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčioje Meiservilyje (Pensilvanijos valstija), pranciškonų vienuolyno koplyčioje Saint Petersburge (Floridos valstija), Šv. Jurgio bažnyčioje Vašingtone, Šv. Kazimiero bažnyčioje Vorčesteryje, Šv. Aloyzo bažnyčioje Niu Kanaane (Konektikuto valstija), skulptūrų. Jos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, JAV galerijos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rima RutkauskienėIrena Dalia Griežė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 152 psl.