Ipolitas Rumbovičius
| Ipolitas Rumbovičius lenk. Hipolit Rumbowicz | |
|---|---|
| Gimė | 1798 m. Abiejų Tautų Respublika |
| Mirė | 1838 m. (~40 metų) Balstogė, Lenkija |
| Veikla | Vilniaus universiteto profesorius |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Ipolitas Rumbovičius (lenk. Hipolit Rumbowicz, 1798 m. Abiejų Tautų Respublika – 1838 m. Balstogė, Lenkija) – Vilniaus universiteto profesorius.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ipolitas Rumbovičius gimė 1798 m. Lietuvoje. Mokėsi raižymo meno. Įstojo į Vilniaus universitetą ir jį baigė 1817 m. filosofijos magistro laipsniu. Kažkiek laiko ėjo viceprofesoriaus pareigas. Vėliau buvo pakviestas į braižomosios geometrijos katedrą. Dėstė braižomąją geometriją (teorinę, taikomąją ir praktinę), geodeziją ir architektūrinę braižybą nuo 1823 iki 1831 m.[2][3] [4]
Pas Ipolitą Rumbovičių katedroje dirbo architektas Karolis Podčašinskis.[1]
1829 m. Ipolitas Rumbovičius išleido braižomosios geometrijos vadovėlį. Vadovėlio buvo išleistas tik vienas skyrius, dar penki skyriai liko nepublikuoti. Rumbovičius parengė ir išleido braižybos vadovėlį parapinėms mokykloms. Spausdino mokslinius straipsnius žurnale „Dziennik Wileński“.[2]
Po Vilniaus universiteto uždarymo Ipolitas Rumbovičius išvyko į Lenkiją ir dirbo Balstogės architektu. 1838 m. jis mirė nuo džiovos Balstogėje.[2]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
- ↑ Ipolito Rumbovičiaus biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- ↑ J.Kubilius ir kiti. Vilniaus universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.