Inkubacija (psichologija)

Inkubacija (lot. incubatio, 'išperėjimas') – vienas iš kūrybiškumo etapų, būdingų kūrybiniam mąstymui, kuris būna skatinamas per sąmoningą minčių veiklą vienu konkrečiu metu, o nauji sumanymai užgimsta vėliau. Atrasti kažką naujo, sukurti naujam sumanymui reikalingas kūrybinis mąstymas. Šį procesą į etapus vienas pirmųjų ėmė skirstyti anglų sociologas Graham Wallas (1858–1932). Jis išskyrė:

1. pasirengimą,
2. inkubaciją,
3. nušvitimą,
4. tikrinimą.

Pirmajame etape didelių pastangų dėka vyksta sąmoningas problemos sprendimas. Inkubaciniame lygmenyje pasąmonėje atrenkami ir rutuliojami sumanymai. Toliau seka pasąmonės nušvitimas, arba netikėta įžvalga kūrėjo prote (pvz. Archimedas besimaudydamas netikėtai suprato, kad vandenyje daiktai tampa lengvesni). Galutiniame etape naujas sumanymas tikrinamas, įrodomas jo teisingumas.

Inkubacinis vyksmas

Inkubacija yra susijusi su nuojauta ir įžvalga, nes tai yra sąmonės proceso dalis, kai nuojauta gali tapti įteisinta kaip įžvalga. Inkubacija žymiai padidina tikimybę išspręsti problemą, nes gaunama nauda iš ilgo inkubavimo laikotarpio, kai sąmonė neapkraunama pažintinio darbo krūviu. Šiuo momentu atitrūkstama nuo nagrinėjamos problemos, nes dėmesys nukreipiamas į kitus dalykus (poilsį, kelionę, miegą).

Laiko tarpsnyje tarp klausimo uždavimo ir atsakymo į jį didžiąją darbo dalį nuveikia pasąmonė. Manoma, pasąmonė gerai suveikia ir be sąmonės įsikišimo, kai teisingai pateikiamas klausimas. Kol inkubacijos metu problema sprendžiama pasąmonėje, jos įtaką galutiniam rezultatui sunku apibrėžti. Kūrybinio vyksmo pasąmonėje sėkmei turi įtakos poilsis, atsipalaidavimas nuo kūrybinės užduoties. Inkubacijos laikotarpis užtrunka priklausomai nuo problemos sudėtingumo. Norint veiksmingai mąstyti ir spręsti problemas, patariama nuo jų laikinai atitrūkti.

Labiausiai paplitusi inkubacijos tyrimo paradigma apima problemų sprendimų palyginimus, kai vieni sprendėjai užduotį atlieka darydami pertrauką, o kiti dirba nepertraukiamai. Kiekvienai problemai spręsti skirtas laikas yra vienodas, o inkubacijos laikotarpis paprastai užpildomas su nesusijusiomis veiklomis, siekiant išvengti tolesnio sąmoningo darbo sprendžiant problemą. Puikūs rezultatai gaunami vykdant užduotį per dvi sesijas (su pertrauka). Tai laikoma inkubacinio efekto įrodymu.

Spręsdami inkubacijos efekto, emocijų ir kūrybiškumo santykį, mokslininkai nustatė, kad pakili nuotaika kelia kūrybiškumą darbe. Tai reiškia, kad tam tikros dienos kūrybiškumo lygis turėtų atitikti praėjusios dienos nuotaikas. Inkubacijos teorija ir tyrimai, seniai pripažinti kūrybinio proceso dalimi, parodo daugelio tokių dienų poveikį. Jei teigiama nuotaika tam tikrą dieną padidina turimų kūrybinių minčių skaičių ir apimtį, jų papildomai užgims per nakties inkubacinį periodą ir, tikėtina, sekančią dieną.

Neuromoksliniai tyrimai patvirtina inkubacinio efekto veikimą miego stadijoje. Kita vertus, reiškiamos įvairios nuomonės apie sapnų teigiamą poveikį problemoms spręsti. Sklando pasakojimai apie žymių kūrėjų, Nobelio premijos laureatų atradimus, įkvėptus genialių sapnų (D. Mendelejevas susapnavo būsimą Periodinę elementų lentelę).

Pailsėjusi sąmonė ir kūrybinga pasąmonė gali pateikti apčiuopiamą inkubacijos rezultatą arba sekantį kūrybiškumo etapą – nušvitimą, įkvėpimą. Pailsėjus ir atsipalaidavus, tarp daugybės sumanymų, sprendimų staiga gali ateiti ta ilgai ieškota idėja, kurios sąmoningai nepavyko rasti.