Indo-Gangos lyguma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Indo-Gangos lyguma

Indo-Gangos lyguma – didelė ir derlinga lyguma Indostano pusiasalio šiaurėje. Lygumą dalinasi Indija, Pakistanas ir Bangladešas. Pavadinta pagal ja tekančias Indo ir Gangos upes, kurių baseinus skiria tik 300 m aukščio Delio gūbrys.

Šiaurėje ribojama Himalajų, iš kurių išteka daugelis lygumą drėkinančių ir derlingas sąnašas nešančių upių. Pietuose – Vindhya kalnagūbris ir Čota Nagpūro plynaukštė, vakaruose – Irano plokščiakalnis.

Šiaurėje, Himalajų papėdėje, lygumas juosia kalvynų juostos, sudarytos iš Himalajų erozijos produktų. Dėl daugybės gargždo ir riedulių kalvos yra porėtos, upeliai tiesiog pradingsta po žeme, o gruntinis vanduo slūgso giliai. Ten kur kalvos susitinka su lyguma, gruntiniai vandenys pasiekia paviršių ir sukuria dideles pelkes.

Šioje derlingoje lygumoje gimė Indo slėnio civilizacija, taip pat didžiausios Indijos imperijos – Guptų, Maurjų ir Mogolų. Tai vienas iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio regionų, čia gyvena ~900 mln žmonių (daugiau nei 1/8 žemės gyventojų). Jame yra daugelis didžiausių Indijos miestų, regionas apgyvendintas taip tankiai, kad sunku atskirti, kur baigiasi vienas megapolis ir prasideda kitas.