Indijos piliakalnis
| Indijos piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Indijos piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šilalės rajonas | ||
| Seniūnija | Šilalės kaimiškoji seniūnija | ||
| Aukštis | 8-10 m | ||
| Plotas | 20x3 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1907, 1961 | ||
| Tirtas | 1997-1998 m. | ||
Indijos piliakalnis – piliakalnis (A707KP) su priešpiliu (A707K 2P) Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Indijos kaimo, Akmenos dešiniojo kranto slėnyje, Pagramančio regioniniame parke. (Indija – liet. žemės giluma)
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis dar vadinamas Pilė, Pilis. Apardytas, jo šiaurinę dalį nuplovė Akmena. Piliakalnį juosia slėnis. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio. Aikštelės išliko apie 20 m ilgio ir 2–3 m pločio pietvakarinis kraštas bei pietrytiniame jos gale buvusio apie 4 m aukščio pylimo dalis. Už jo yra 2 m pločio (viršuje) ir 1 m gylio griovys. Rytiniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės, yra antras, žemas, pylimėlis. Šiauriau piliakalnio, už 10 m gylio griovio, yra dar viena kalva, kurioje greičiausiai buvo papilys, tačiau ir jos didžiąją dalį nuplovė Akmena. Anksčiau piliakalnį Akmena galėjo juosti iš trijų pusių, likusi senvagė.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnį 1907 m. aprašė Liudvikas Kšivickis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1997–1998 m. tyrinėjo Vida Kliaugaitė. 1998 m. sutvirtintas griūvantis šlaitas, nukreipta upelio vandens vaga, iškirsti medžiai ir krūmai, užsėta žolė ir sutvarkyta piliakalnio teritorija.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istorikai Rimantas Jasas ir Romas Batūra, archeologas Gintautas Zabiela spėja, kad XIV a. pirmaisiais dešimtmečiais čia stovėjo šaltiniuose minima viena svarbiausių Karšuvos žemės pilių, Pūtvės pilis, kurią 1307 ir 1315 du kartus sudegino kryžiuočiai. Dabartinio Pūtvės kaimo žemės prasideda vos už pustrečio kilometro į pietus nuo piliakalnio. Anksčiau jos galėjo apimti ir piliavietę. Tokią tikimybę padidina faktas, kad bajorams Pūtviams priklausiusio dvaro žemės, 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriaus duomenimis, siekė Vaičius, kitapus Akmenos esantį kaimą. Tačiau ir pačiame Pūtvės kaime būta piliakalnio.
1307 m., per pirmąjį žinomą užpuolimą, pasinaudoję tuo, kad pilėnai dar miegojo, Ragainės komtūro vedami priešai „slapta įsibrovė į papilį ir pavertė jį pelenais, paimdami į nelaisvę ar nukaudami [visus], išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į pilį“. Tų pačių metų rudenį, tas pats „komtūras su savo broliais bei raiteliais ir antrą kartą sudegino tą papilį“. Tačiau pačią pilį kryžiuočiai užėmė ir iš pamatų sunaikino tik po kelerių metų, kai jos vartus priešams atkėlė vietos didžiūnas išdavikas Spudas, už tai su šeima jis gavo krikšto malonę. Tvirtovė, matyt, buvo greitai atstatyta, nes 1328 m. vėl „Ragainės broliai su 80 vyrų puolė papilį ir stojo į kovą su Pūtvės pilėnais“. Vėlesniuose šaltiniuose Pūtvės pilis nebeminima.[2]
2013 m. surengta Indijos piliakalnio paroda Delyje, ambasados surengtame „Lietuvos dienų“ renginyje[3]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Rubinavo piliakalnis 7 km | Padievyčio piliakalnis 14 km Bilionių piliakalnis 17 km |
Kazokų piliakalnis 9 km |
| |||||||
| Lileikėnų piliakalnis 13 km Pakisio piliakalnis 13,5 km |
|
Simėnų piliakalnis 25 km | |||||||||
| Dapkiškių piliakalnis 15 km | Kreivių piliakalnis 5 km Pagramančio piliakalnis 8 km Naujininkų piliakalnis 8,5 km |
Batakių piliakalnis 22 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Zenonas Baubonis. Indijos piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 86 psl.
- ↑ Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė. Paakmeniai. Šiaurės Atėnai, 2006-02-04 nr. 783
- ↑ Indijoje surengta paroda Šilalės rajone stūksančiam Indijos piliakalniui