Indigenatas
Išvaizda
Indigenatas (pranc. indigénat, lot. indigena – vietinis, čiabuvis, kraštietis) – Abiejų Tautų Respublikoje bajorystės suteikimas užsienio bajorams.
Norėdamas gauti indigenatą, užsienio bajoras turėjo pateikti tarnybos Respublikai įrodymą ir užsienio teismo išduotą bajorystę patvirtinantį dokumentą, prisiekti ištikimybę ir nusipirkti žemės. Per visą Abiejų Tautų Respublikos istoriją indigenatas buvo suteiktas tik 355 užsienio bajorų. Pirmieji indigenatą įgijo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro sūnėnai broliai Andriejus ir Baltazaras[1].
Indigenatą suteikdavo karalius, o po 1641 m. galiojo tik gavus Abiejų Tautų Respublikos Seimo pritarimą.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Norman Davies, God's Playground A History of Poland: The Origins to 1795 (Vol. I), Oxford 2005, p. 183-184.