Indaplovė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Indaplovė

Indaplovė – mechaninė indų plovimo mašina. Dažnai naudojamos restoranuose, taip pat prabangesnėse virtuvėse. Skirtingai nei plaunant rankomis, indaplovių veikimo principas paremtas karšto vandens (55-65 °C) cirkuliacija ir labai stipriom valančiom priemonėm (dažnai labai šarminės, galinčios kenkti odai). Paprastai indaplovė yra tik prietaisai, purškiantis vandenį, pirmiausia sumaišytą su valymo priemonėmis, vėliau švarų skalavimui. Kai kurios indaplovės turi kaitinimo elementą, naudojamą indų džiovinimui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmas žinomas mechaninis indų plovimo prietaisas sukurtas Džoelio Hugtono (Joel Houghton) ir patentuotas 1850 metais. Šis prietaisas veikė rankiniu būdu.

Šiuolaikinių indaplovių prototipai sukurti Džosefinos Kochren (Josephine Cochrane) 1886 metais taip pat buvo rankiniai. Jie buvo pristatyti 1893 metų Pasaulinėje Mugėje Čikagoje. Kochren buvo gana turtinga, ji buvo Džono Fičo (John Fitch), sukūrusio garlaivius, anūkė. Indaplovę ji sukūrė todėl, kad jos tarnai per dažnai sudaužydavo jos kinišką porcelianą.

Indaplovės, naudojančios elektrą atsirado trečiajame XX a. dešimtmetyje, o kaitinimo elementai pradėti naudoti 1940 metais.

Pradžioje indaplovės naudotos tik komerciniais tikslais, o aštuntajame dešimtmetyje pradėjo populiarėti buityje.

Vikiteka