Imunoanalizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Revision.svg  Manoma, kad šis straipsnis yra beviltiškas.
Jo turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai.
Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime.
Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Imunoanalizė - tai biocheminis tyrimas, kuriuo, naudojant antikūną (dažniausiai) arba antigeną (kartais), nustatomas makromolekulės arba mažos molekulės buvimas arba koncentracija tirpale. Imunoanalizės metu nustatoma molekulė dažnai vadinama "analite" ir dažniausiai yra baltymas, nors tai gali būti ir kitokios molekulės, įvairaus dydžio ir tipo, jei tik yra sukurti tinkami antikūnai, pasižymintys tyrimui reikalingomis savybėmis. Biologiniuose skysčiuose, pavyzdžiui, serume ar šlapime, esančios analitės dažnai matuojamos imunoanalizėmis medicinos ir mokslinių tyrimų tikslais.[1]

Imunoanalizių būna įvairių formatų ir variantų. Imunoanalizė gali būti atliekama keliais etapais, kai reagentai pridedami ir išplaunami arba atskiriami skirtingais tyrimo etapais. Daugiapakopiai tyrimai dažnai vadinami atskyrimo imunoanalizėmis arba heterogeninėmis imunoanalizėmis. Kai kuriuos imunoanalizės tyrimus galima atlikti tiesiog sumaišant reagentus ir mėginį bei atliekant fizinį matavimą. Tokie tyrimai vadinami homogeniniais imunocheminiais tyrimais arba rečiau - neskaidomaisiais imunocheminiais tyrimais.

Atliekant imunoanalizes dažnai naudojamas kalibratorius. Kalibratoriai - tai tirpalai, kuriuose yra tiriamosios analitės, o tos analitės koncentracija paprastai yra žinoma. Palyginus tyrimo atsaką į tikrąjį mėginį su tyrimo atsaku, gautu iš kalibratorių, galima interpretuoti signalo stiprumą pagal analitės buvimą mėginyje arba jos koncentraciją.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Yetisen A. K. (2013). „Paper-based microfluidic point-of-care diagnostic devices“. Lab on a Chip 13 (12): 2210–2251. PMID 23652632. doi:10.1039/C3LC50169H. 


Commons-logo.svg

Vikiteka