Ilja Tiumenevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ilja Tiumenevas (rus. Илья Федорович Тюменев; 1855 m. spalio 24 d. Sankt Peterburge, Rusijos imperija – 1927 m. Leningrade, TSRS) – Rusijos literatas, dailininkas ir kolekcionierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė turtingo pirklio šeimoje, todėl galėjo sau leisti žymiai daugiau nei bendraamžiai. 18711872 m. keliavo po Siriją ir Palestiną, aplankė Europos valstybes. Ši daugelio mėnesių išvyka paliko jam neišdildomą įspūdį ir įtakojo tolimesnį gyvenimą.

Mokėsi Sankt Peterburgo konservatorijoje, kur susipažino su Nikolajumi Rimskiu-Korsakovu. Pastarajam tapus žinomu kompozitoriumi, jo operai „Ponas Vaivada“ parašė libretą, o vėliau dalyvavo ir kuriant libretą garsiajai N.Rimskio-Korsakovo operai „Caro nuotaka“. 18801888 m. I.Tiumenevas studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje, įgijo laisvojo dailininko diplomą. Jo tapytas paveikslas „Protopopas Avakumas Pustozersko kalėjime“ šiuo metu saugomas Gorkio dailės muziejuje. Mėgo literatūrinę veiklą, parašė keletą apysakų, iš kurių bene labiausiai žinomos – „Chaldėjus“ ir „Apysaka iš Novgorodo XV a. buities“.

XIX a. pab. Sankt Peterburgo gubernijoje įsigijo dvarą, pavadino Privolnoje ir jame nuo 1887 m. gyveno su šeima. Vietinių valstečių tarpe užsiėmė švietiejiška veikla: organizavo liaudies teatrą ir chorą, ekskursijas vaikams. I.Tiumenevas savo sodyboje priglaudė iškilų dailininką Andrejų Riabuškiną, pastarasis per ilgus metus Privolnoje dvare nutapė daugybę apylinkių peizažų ir Tiumenevo šeimos narių portretų. Duktė Olga ištekėjo už dailininko V.Beliajevo, sunus Aleksandras Tiumenevas tapo antikinės Graikijos istorijos žinovu, TSRS mokslų akademijos nariu.

Ilja Tiumenevas buvo išskirtinė figūra Rusijos imperijos kultūriniame gyvenime, visgi tyrinėtojai pripažįsta, kad jis savo talentą ir galimybes pilnai neišnaudojo.

Etnografinė kolekcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

I.Temenevas rinko medžiagą apie tuometinėje Rusijos imperijoje gyvenusias tautas. Ši įspūdinga kolekcija (apie šešis tūkst. eksponatų) 1932 m. atsidūrė Sankt Peterburgo etnografiniame muziejuje. Kolekcijos dvidešimt šeši paveikslėliai ir fotografijos, iškirpti iš tuometinės spaudos leidinių ir užklijuoti ant kartono kortelių, skirti Lietuvai. Iškarpoms panaudoti Rusijos periodiniai spausdiniai, taip pat vokiečių „Pfenning Magazin“ ir prancūzų „Magazin pittoresque“ žurnalai. Trys išspausdinti raižiniai rinkinyje mokslui yra nežinomi ir tuo pačiu papildo negausius XIX a. Lietuvos istorijos bei etnografijos šaltinius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]