Ilimo Železnogorskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ilimo Železnogorskas
Железногорск-Илимский
   Zhelegorsk ilimski gerb.png   
07-02(2) - panoramio.jpg
Ilimo Železnogorskas

Ilimo Železnogorskas
56°35′0″ š. pl. 104°07′0″ r. ilg. / 56.58333°š. pl. 104.11667°r. ilg. / 56.58333; 104.11667 (Ilimo Železnogorskas)Koordinatės: 56°35′0″ š. pl. 104°07′0″ r. ilg. / 56.58333°š. pl. 104.11667°r. ilg. / 56.58333; 104.11667 (Ilimo Železnogorskas)
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Irkutsko sritis Irkutsko sritis
Rajonas: Nižneilimsko rajonas
Įkūrimo data: 1948 m.
Gyventojų (2014): 23 643
Plotas: 102 km²
Tankumas (2014): 232 žm./km²
Altitudė: 430 m
Commons-logo.svg Vikiteka: Ilimo ŽeleznogorskasVikiteka

Ilimo Železnogorskas (rus. Железногорск-Илимский) – miestas Rusijoje, Irkutsko srityje, 163 km į šiaurės rytus nuo Bratsko, 16 km nuo Ilimo upės; Nižneilimsko rajono centras. Geležinkelio stotis prie Baikalo–Amūro magistralės, netoliese praeina Bratsko–Ust Kuto plentas. Plėtojama juodoji metalurgija, medienos apdirbimo pramonė, dirba šiluminė jėgainė. Prie miesto kasama geležies rūda, kvarcinis smėlis. Veikia pramonės institutas, istorijos ir meno (įkurtas 1977 m.), istorijos ir literatūros muziejai.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1630 m. kazokai prie Ilimo upės įkūrė ostrogą, kuris išaugo į nedidelį miestą (nuo 1897 m.). Statant Ust Ilimsko HE, miestas 1974 m. buvo užlietas. XX a. vid. dabartinio miesto vietoje ėmė kurtis kalnakasių gyvenvietė (iki 1958 m. vadinta Koršunka, iki 1965 m. – Železnogorskas). 1965 m. pastatytas kalnakasybos kombinatas, suteiktas miesto statusas ir Ilimo Železnogorsko vardas.[2]

Koršunovo geležies rūdos karjeras

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Železnogorsk‑Ilimskij. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 148 psl.