Ilimo Železnogorskas

Ilimo Železnogorskas Железногорск-Илимский

Ilimo Železnogorskas

Ilimo Železnogorskas 56°35′0″ š. pl. 104°07′0″ r. ilg. / 56.58333°š. pl. 104.11667°r. ilg. / 56.58333; 104.11667 (Ilimo Železnogorskas)

Laiko juosta: (UTC+9)

Valstybė	Rusija
Sritis	Irkutsko sritis
Rajonas	Nižneilimsko rajonas

Įkūrimo data	1948 m.

Gyventojų (2014)	23 643
Plotas	102 km²
Tankumas (2014)	232 žm./km²
Altitudė	430 m

Vikiteka	Ilimo Železnogorskas

Ilimo Železnogorskas (rus. Железногорск-Илимский) – miestas Rusijoje, Irkutsko srityje, 163 km į šiaurės rytus nuo Bratsko, 16 km nuo Ilimo upės; Nižneilimsko rajono centras. Geležinkelio stotis prie Baikalo–Amūro magistralės, netoliese praeina Bratsko–Ust Kuto plentas. Plėtojama juodoji metalurgija, medienos apdirbimo pramonė, dirba šiluminė jėgainė. Prie miesto kasama geležies rūda, kvarcinis smėlis. Veikia pramonės institutas, istorijos ir meno (įkurtas 1977 m.), istorijos ir literatūros muziejai.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1630 m. kazokai prie Ilimo upės įkūrė ostrogą, kuris išaugo į nedidelį miestą (nuo 1897 m.). Statant Ust Ilimsko HE, miestas 1974 m. buvo užlietas. XX a. vid. dabartinio miesto vietoje ėmė kurtis kalnakasių gyvenvietė (iki 1958 m. vadinta Koršunka, iki 1965 m. – Železnogorskas). 1965 m. pastatytas kalnakasybos kombinatas, suteiktas miesto statusas ir Ilimo Železnogorsko vardas.^[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Železnogorsk‑Ilimskij. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 148

[1] Železnogorsk‑Ilimskij. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 148

[1]

[2]