Ignotas Julijonas Ceizikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ignotas Julijonas Ceizikas (lenk. Ignacy Julian Cejzych, Ceyzik, 1779 m. Palenkė1860 m. Irkutskas) – Lietuvos dailininkas keramikas, skulptorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1798 m. Vilniaus universitete studijavo piešimą ir tapybą pas P. Smuglevičių. Nuo 1803 m. studijuota chemija, istorija, prancūzų kalba. Dirbo Vilniaus universiteto kaligrafu. Po 1805 m. gyveno Slanime, Vienoje, Podolėje. Už pinigų padirbinėjimą 1828 m. ištremtas į Rytų Sibirą, vėliau kalintas, dirbo Akatujaus kasyklose. Nuo 1857 m. gyveno Irkutske.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė keraminių skulptūrų (neišliko), portretų, reljefų, plakečių, dekoratyvinių ir buitinių indų, smulkiosios keramikos (pypkių, suvenyrų). Išrado specialią keraminę masę. Indai ir suvenyrai daugiausia spausti formose, klasicistinio pavidalo, puošti preciziškomis reljefinėmis mitologinės tematikos scenomis, miestų vaizdais, augaliniu, gyvūniniu, figūriniu dekoru – gėlių pynėmis, deivių figūromis, emblemomis.

Svarbiausi kūriniai: plaketės „Akatujaus kasyklos“, „Autoportretas (Ceizikas kalėjime)“, „Ruda vaza“, „Taurelė“ (visus saugo Lietuvos dailės muziejus), „Motinystė“ (Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus). Kūriniai nedatuoti ir nesignuoti, po jo mirties buvo masiškai dauginami jo padarytose formose.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • O. Mažeikienė. Ignotas Ceizikas – gabus dailininkas ir aistringas pinigų klastotojas, Lietuvos dailės muziejus. Metraštis, kn. 2, Vilnius, 1998 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lijana ŠatavičiūtėIgnotas Julijonas Ceizikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 742 psl.