Ignas Jagėla
| Ignas Jagėla | |
|---|---|
| Gimė | 1784 m. vasario 9 d. Rimeisiai, Vilkmergės pavietas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Mirė | 1849 m. gruodžio 29 d. (65 metai) Vinica, Podolės gubernija, Rusijos imperija |
| Tautybė | lietuvis, lenkas |
| Veikla | filologas, pedagogas, vertėjas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Šv. Stanislovo ordinas (III kl.), Šv. Vladimiro ordinas (IV kl.), 25 metų nepriekaištingos tarnybos ženklas | |
Ignas Jagėla (lenk. Ignacy Jagiełło; 1784 m. vasario 9 d. Rimeisių kaime, Vilkmergės paviete, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – 1849 m. gruodžio 29 d. Vinicoje, Podolės gubernijoje) – filologas, pedagogas, klasikinės literatūros vertėjas, Vinicos gimnazijos mokytojas.[1][2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ignas Jagėla gimė 1784 m. vasario 9 d. Rimeisių kaime, Vilkmergės paviete. Jo tėvai buvo Juozas ir Elžbieta Jagėlos (gim. Jakubowska). Pradžios mokslus lankė Troškūnų bernardinų mokykloje.[2]
Vėliau studijavo Vilniaus universitete, kur klausė filologijos ir filosofijos paskaitų. Tarp jo dėstytojų buvo profesorius Ernestas Grodekas. 1808 m. Jagėlai suteiktas filosofijos kandidato laipsnis, po kurio jis paskirtas lotynų kalbos mokytoju Pastavių mokykloje. 1811 m. įgijo filosofijos magistro laipsnį ir buvo paskirtas vyresniuoju senovės kalbų mokytoju Vinicoje (Podolės gubernijoje).[2]
Jagėla daugiau kaip tris dešimtmečius dirbo Vinicos gimnazijoje, kur dėstė lotynų ir graikų kalbas bei senovės literatūrą [2]. Jo mokymo metodika buvo grindžiama praktiniu požiūriu – jis vengė mechaniško kalbos taisyklių kalimo ir skatino lyginamąją analizę tarp senųjų ir šiuolaikinių kalbų. Be filologijos, Jagėla domėjosi istorija, filosofija ir gamtos mokslais, ypač botanika.[3]
Ignas Jagėla mirė 1849 m. gruodžio 29 d. Vinicoje, sulaukęs 65 metų, ištiktas apopleksijos. Palaidotas Vinicos katalikų kapinėse, koplyčios katakombose. Ant jo kapo pastatyta ketaus lenta su gimimo ir mirties datomis.[4]
Kūryba ir moksliniai darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ignas Jagėla buvo plačios erudicijos humanitaras, mokėjęs lotynų, graikų, prancūzų ir vokiečių kalbas.[2] Jis parašė ir vertė šiuos darbus:
- Uwagi nad historyą powszechną („Pastabos apie visuotinę istoriją“);[2]
- O rządzie i prawach najsławniejszych w starożytności narodów („Apie garsiausių senovės tautų valdymą ir įstatymus“);[2]
- Mitologia (publikuota žurnale Tygodnik Wileński, VI, 257–280);[3]
- Sur la théorie de l’enseignement primaire naturel – prancūziškai parašyta pedagoginė studija;[2]
- vertimas iš lotynų kalbos – Żywot Grzegorza z Sanoka („Grigaliaus iš Sanoko gyvenimas“, autorius Kallimachas);[2]
- vertimas į lenkų kalbą visų T. Livijaus Dziejów rzymskich („Romo istorija“) knygų (penkių tomų darbas).[5]
Jo studija apie civilizaciją („Wstęp do Dziejów rzymskich“) buvo iš dalies publikuota žurnale Dziennik Wileński (1828, IV, 329–310).[5]
Apdovanojimai ir bajorystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jagėla buvo apdovanotas Šv. Stanislovo ordinu (III klasės), Šv. Vladimiro ordinu (IV klasės) ir 25 metų nepriekaištingos tarnybos ženklu. Jam suteikta Rusijos imperijos bajorystė, o 1855 m. jo sūnūs Ferdynandas ir Stanislovas Jagėlos įrašyti į Kijevo gubernijos bajorų sąrašus.[6][7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Kurier Warszawski“ (lenkų)$ 1Nr. 116. 1850.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 Polski Słownik Biograficzny (lenkų). 10 t. Polska Akademia Nauk. p. 314.[neveikianti nuoroda]
- ↑ 3,0 3,1 „Mitologia“. Tygodnik Wileński. VI: 257–280. 1828.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Mozaika Kontraktowa: Pamiętnik z roku 1851 (lenkų). 1851.
- ↑ 5,0 5,1 „Wstęp do Dziejów rzymskich“. Dziennik Wileński. IV: 329–310. 1828.
- ↑ Sebastian Kossakowski (1904). Rodzina: Herbarz Szlachty Polskiej (lenkų). 7 t.
- ↑ A. Minakowska. „Necrology (3058)“. Suarchyvuotas originalas 2016-10-24. Nuoroda tikrinta 2025-10-15.