Ignacijus Zdanavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ignacijus Zdanavičius
lenk. Ignacy Zdanowicz
Ignacijus Zdanavičius.jpg
Ignacijus Zdanavičius
Gimė 1841 m. sausio 1 d.
Vilnius, Rusijos imperija
Mirė 1863 m. gruodžio 21 d. (22 metai)
Vilnius, Rusijos imperija
Palaidotas (-a) Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje
Tėvas Aleksandras Zdanavičius (1805-1868)
Motina Emilija Piaseckytė (1809-1893)
Veikla rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis
Alma mater Sankt Peterburgo universitetas,
Berlyno universitetas

Ignacijus Zdanavičius (pilnas vardas – Ignacijus Kazimieras Antanas, lenk. Ignacy Zdanowicz; 1841 m. sausio 1 d. Vilnius, Rusijos imperija1863 m. gruodžio 21 d. Vilnius, Rusijos imperija) – rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aleksandras Zdanavičius su dvyniais vaikais - Henriku ir Terese

Ignacijus Zdanavičius gimė 1841 m. sausio 1 d. Vilniuje Bajorų instituto mokytojo, filosofijos mokslų kandidato Aleksandro Zdanavičiaus ir Emilijos Piaseckytės šeimoje.[1][2] Baigęs aukso medaliu Vilniaus gimnaziją Ignacijus Zdanavičius įstojo studijuoti į Sankt Peterburgo universitetą matematikos. Studijų metais Zdanavičius kartu su teisę studijavusiu Konstantinu Kalinausku buvo vienas aktyviausių Sankt Peterburgo studentų organizacijos „Ogol“ narių.[3] Baigęs Sankt Peterburgo universitetą Ignacijus Zdanavičius toliau tęsė studijas Berlyno universitete.[2]

Grįžęs į Lietuvą aktyviai įsijungė į 1863 m. sukilimą. Nuo 1863 m. rugpjūčio mėn. vadovavo Vilniaus sukilėliams, buvo jų komisaras, artimas Konstantino Kalinausko bendražygis. Vilniaus organizacijoje taip pat buvo miesto iždininkas.[1][4][2]

1863 m. rudenį suimtas kartu su tėvu Aleksandru. Abu Zdanavičiai kalėjo Dominikonų vienuolyno patalpose. Ypač sunkiai sūnaus tragediją išgyveno tėvas, kuriam, po dviejų kitų vaikų mirties, Ignacijus buvo likęs vieninteliu pasididžiavimu, kurio mokslus jis skatino ir finansavo. Tardymo metu senukas tyrimo komisijai pasakojo apie sūnaus pasiekimus.[2]

Laikinasis karo lauko auditoriatas Ignacijui Zdanavičiui paskyrė mirties bausmę sušaudant. 1863 m. gruodžio 20 d. Michailas Muravjovas pakeitė nuosprendį, Ignacijų Zdanavičių liepė pakarti kaip užsispyrusį ir kenksmingiausią sąmokslininką.[2]

Ignacijus Zdanavičius pakartas 1863 m. gruodžio 21 d. Lukiškių turgaus aikštėje, Vilniuje.[1][2]

Palaikai slapta buvo užkasti Vilniaus Gedimino kalno tvirtovėje. 2017 m. aptikti vykdant Gedimino kalno tvirtinimo darbus. 2019 m. lapkričio 22 d. palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčios kolumbariume.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat 1857-1865. T. 1-2.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Sudarytoja Tamara Bairašauskaitė. 1863 -1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-031-8.
  3. Irma Randakevičienė. Bartuševičių studijos Maskvos universitete ir lenkų – lietuvių bei gudų studentų organizacija „Ogół”, 2020. Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2020-05-27.[1]
  4. Šiaulių muziejaus informacija apie Ignacijų Zdanavičių. [2]
  5. 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonija[neveikianti nuoroda]. kam.lt