Iciūnų apylinkė (Panevėžys)
Išvaizda
55°35′š. pl. 24°10′r. ilg. / 55.58°š. pl. 24.16°r. ilg.
| Centras | Iciūnai (1950–1954?) Grinkai (1959?–1963) | |
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Krekenavos valsčius | |
| Apskritis | Panevėžio apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Ramygalos rajonas (1950–1962) Panevėžio rajonas (1962–1963) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Krekenavos seniūnija | ||
Iciūnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurinėje Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Krekenavos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Ramygalos rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Šambalionių apylinkės, dalis Krekenavos apylinkės ir dalis Petriškių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Iciūnų apylinkė prijungta prie Krekenavos apylinkės ir (mažoji dalis) prie Tiskūnų apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Taikos“ kolūkis ir Upytės tarybinio ūkio Levaniškio skyrius [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
48 | „Taikos“ kolūkis [5] | 17 kaimų, 1 gatvė | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 87
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 15–17, 28–30
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 39–40
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 344