1896 m. vasaros olimpinės žaidynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio I vasaros olimpinės žaidynės)
I Olimpinės žaidynės
Sostinė Atėnai, Graikija
Valstybių skaičius 14
Sportininkų skaičius 241
Rungčių kiekis 43 (9 sporto šakos)
Atidarymo ceremonija 1896 m. balandžio 6 d.
Uždarymo ceremonija 1896 m. balandžio 15 d.
Atidarytomis paskelbė Karalius Jurgis I

1896 m. vasaros olimpinės žaidynės, oficialiai vadinamos I olimpinėmis žaidynėmis, vykusios 1896 m. balandžio 6 – balandžio 15 dienomis Graikijos sostinėje Atėnuose. I olimpinėse žaidynėse moterims nebuvo leista dalyvauti.

Žaidynės tapo didžiausiu tarptautiniu sporto renginiu vykusiu ligi to laikmečio. Panathinaiko stadione susirinkusių žiūrovų minia taip pat buvo pripažinta rekordiškai didele. Sėkmingiausiu žaidynių dalyviu tapo Vokietijos imtynininkas ir gimnastas Carl Schuhmann.

Po 1896 m. Atėnų olimpiados žaidynės į šį miestą grįžo tik po 108 metų (2004 m. vasaros olimpinės žaidynės).

Žaidynių atgaivinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIII a. Europoje vyko keli nedideli sporto festivaliai, pavadinti antikinėmis olimpinėmis žaidynėmis. Graikų verslininkui Evangelos Zappas finansuojant 1859 m., 1870 m. ir 1875 m. Atėnuose vyko jo vardu pavadintos olimpiados. 1870 m. olimpiada sutraukė 30000 žiūrovų skaičių. Moderniųjų olimpinių žaidynių atkūrėjas Pierre de Coubertin priėmė daktaro William Penny Brookes idėją sukurti panašaus modelio tarptautines žaidynes, kuriose galėtų varžytis ne tik Graikijos piliečiai. 1890 m. Coubertin išspausdino straipsnį, kuriame pabrėžė Anglijos miestelio Venloko svarbą, kuriame kasmet vykdavo Venloko olimpiada. Coubertin taip pat įkvėpė Zappas žaidynės ir antikinės graikų olimpiados. 1896 m. Atėnų olimpines žaidynes finansavo Evangelos Zappas, jo pusbrolis Konstantinos Zappas ir George Averoff.

1894 m. Pierre de Coubertin surengė kongresą Paryžiaus universitete, kuriame išsakė savo idėjas vienuolikos šalių sporto atstovams. Tarptautinės olimpiados sukūrimas buvo palaikytas. Kongrese buvo pradėta svarstyti pirmųjų žaidynių data. Coubertin pasiūlė pirmąją olimpiadą surengti 1900 m. Paryžiuje, bet bijodami, jog šešerių metų laukimas bus per ilgas visuomenei ir žaidynės nesusilauks sėkmės, buvo nutarta pirmąsias įgyvendinti jau 1896 m. Šią olimpiadą surengė Graikijos sostinė Atėnai. Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu išrinktas graikas Demetrios Vikelas.

Dalyvaujančios šalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalys dalyvavusios žaidynėse
  1. Australija Australija (AUS)
  2. Austrija Austrija (AUT)
  3. Bulgarija Bulgarija (BUL) – (Bulgarijai atstovavo vienas gimnastas, kuris taip pat priskiriamas Šveicarijos rinktinei)
  4. Čilė Čilė (CHI)
  5. Danija Danija (DEN)
  6. Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė (GBR) – kartu dalyvavo sportininkai iš Airijos.
  7. Graikija Graikija (GRE) – kartu dalyvavo sportininkai iš Kipro, Izmiro ir Egipto.
  8. Italija Italija (ITA)
  9. JAV JAV (USA)
  10. Prancūzija Prancūzija (FRA)
  11. Švedija Švedija (SWE)
  12. Šveicarija Šveicarija (SUI)
  13. Vengrija Vengrija (HUN) – kartu dalyvavo sportininkai iš Voivodinos.
  14. Vokietija Vokietija (GER)

Medalininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Šalis Auksas Sidabras Bronza Iš viso
1 JAV JAV (USA) 11 7 2 20
2 Graikija Graikija (GRE) 10 17 19 46
3 Vokietija Vokietija (GER) 6 5 2 13
4 Prancūzija Prancūzija (FRA) 5 4 2 11
5 Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė (GBR) 2 3 2 7
6 Vengrija Vengrija (HUN) 2 1 3 6
7 Austrija Austrija (AUT) 2 1 2 5
8 Australija Australija (AUS) 2 0 0 2
9 Danija Danija (DEN) 1 2 3 6
10 Šveicarija Šveicarija (SUI) 1 2 0 3
11 Mišri komanda Mišri komanda (ZZX) 1 1 1 3
Iš viso 43 43 36 122

Kalendorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

   ●    Atidarymo ceremonija    ●    Kvalifikacinės važybos    ●    Finalai    ●    Uždarymo ceremonija
Balandis 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Ceremonijos
Lengvoji atletika ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ●
Dviračių sportas ● ● ●
Fechtavimas ● ●
Gimnastika ● ● ● ● ● ● ● ●
Šaudymas ● ● ●
Plaukimas ● ● ● ●
Tenisas ● ●
Sunkioji atletika ● ●
Imtynės
Balandis 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Žaidynėse planuota taip pat surengti buriavimo ir akademinio irklavimo varžybas, bet jos buvo atšauktos dėl prastų oro sąlygų.

Rungtynių vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Sporto šaka Talpa
Panathinaiko stadionas lengvoji atletika, gimnastika, sunkioji atletika ir imtynės 80000
Zea įlanka plaukimas
Atėnų vejos teniso klubas tenisas
Kalitėja šaudymas
Neo Phaliron Velodromas Dviračių sportas
Zappeion Fechtavimasis

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]