ISO transliteracijos
Išvaizda
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
ISO transliteracijos – įvairūs ISO standartai, apibrėžiantys taisykles, kaip iš ne lotyniško pagrindo rašto sistemų tekstą transliteruoti lotyniškais rašmenimis.
Standartai, apibrėžiantys konkrečių rašto sistemų transliteravimą:
- ISO 9 – kirilica (patvirtinta 1954 m., keista 1968, 1986 ir 1995 m.), taikoma abchazų, Altajaus, baltarusių, bulgarų, buriatų, čiuvašų, karačiajų – balkarų, makedonų, moldavų, mongolų, rusų, rusėnų, serbų, udmurtų, ukrainiečių ir Kaukazo kalboms.
- ISO 233 – arabų raštas (1984 m.), taikomas arabų kalbai
- ISO 259 – hebrajų raštas (patvirtinta 1984 m., keista 1994 ir 1996 m.), taikomas hebrajų kalbai
- ISO 843 – graikų raštas (1997 m.)
- ISO 3602 – japonų raštas
- ISO 7098 – kinų raštas (transkripcijai, ne transliteravimui)
- ISO 9984 – gruzinų raštas
- ISO 9985 – armėnų raštas (1996 m.)
- ISO 11940 – tajų raštas (patvirtinta 1998 m., keista 2003 m.)
- ISO 11941 – korėjiečių raštas
- ISO 15919 – indų raštas (2001 m.).