Išmoktas bejėgiškumas
Išmoktas bejėgiškumas [1] – psichologinė būsena, kai žmogus ar gyvūnas atsisako imtis kokių nors veiksmų, nes nemano, kad yra pajėgus pakeisti esamą (nemalonią ar pavojingą) situaciją. Terminą sukūrė JAV psichologas Martin Seligman apie 1970 m.[2]
Išmoktas bejėgiškumas mažina motyvaciją, skatina depresiją. Žmogus nuolat sau kartoja, kad jis negali pasikeisti, kad viskas, kas nesiseka, yra jo asmeninė kaltė, kad jam nieko nepavyksta atlikti teisingai. Išmoktas bejėgiškumas tiesiogiai susijęs ir su nevisavertiškumo kompleksu.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Anglų-lietuvių kalbų psichologijos žodynas
- ↑ Learned Helplessness Annualreviews.org (tikrinta 2026-02-08).
 |
Šis su psichologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |