Išimtis (argumentacija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Išimties loginė argumentacijos klaida – kažką apibendrinančios taisyklės, naudojamas kaip griežtos ir negalinčios turėti išimčių. Taip pat ši klaida daroma, kai apibendrinimai „kai kurie“ ar „keli“ supainiojami su kategoriškais teiginiais („visi ir visada“).

Lotyniškai ši taisyklė vadinama lot. a dicto simpliciter ad dictum secundum quid, bet ši frazė neaprašo klaidos taip, kaip ji dabar suprantama.[1] Pažodinis vertimas būtų „nuo nekvalifikuoto teiginio prie kvalifikuoto“. Tai viena iš trylikos Aristotelio aprašytų klaidų, bet gana sunkiai interpretuojama. Aristotelio pateikti pavyzdžiai visi suprantami, bet sunku rasti, kas jiems bendra. Panašiausia, jog jie teigia, kad nėra tokios taisyklės, kuriai negaliotų vienokios ar kitokios išimtys.[2]

Daugiau išimčių turi platūs, gana apytikriai apbrėžimai.

Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vairuotojams negalima leisti viršyti greičio. Policininkai taip pat vairuotojai, taigi, net vydamiesi nusikaltėlį, jie neturėtų viršyti greičio.
  • Pjaustyti žmones peiliu yra nusikaltimas. Chirurgai pjausto žmones peiliu, taigi, jie yra nusikaltėliai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Curtis, Gary N. „The Fallacy of Accident“. Fallacy Files. Nuoroda tikrinta 2021-01-16. 
  2. angl. No rule is so general, which admits not some exception. Robert Burton, The Anatomy of Melancholy, Partition 1, Section 2, Member 2, Subsection 3. gutenberg.org

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]