Iššokančioji mina

S mina (Vokietija)

Iššokančioji mina (vok. Springmine; angl. bounding mine) – priešpėstinė skeveldrinė mina, kuri sprogsta išsviesta 0,5–1,5 m virš žemės paviršiaus. Tai padidina skeveldrų lėkimo tolį. Sprogstamąją dalį paprastai išsviedžia išmetamasis užtaisas, kartais – spyruoklė.

Pirmoji žinoma iššokančioji mina buvo Antrojo pasaulinio karo metais naudota Vokietijos S mina. Kitos valstybės (JAV, TSRS ir kt.) tokias minas ėmė gaminti nusižiūrėję nuo vokiečių. Panašias minas gamino ir Vietnamas, Kinija, Italija.

Kai kuriose JAV iššokančiose minose sprogstamoji dalis būdavo 60 mm minosvaidžio mina su specialių delstiniu sprogdikliu, kurį sužadina išmetamasis užtaisas.

Iššokančiosios minos yra sudėtingesnės už tipiškas priešpėstines minas. Jos netinka minavimui išbarstant, nes jų konstrukcija reikalauja jas įkasti į gruntą. Gali būti naudojamos kaip valdomos minos, tačiau dažnai sprogsta užkliuvus atotampą ar ūsus.

Iššokančių minų konstrukcijoje daug metalo, todėl tokias minas gana lengva aptikti metalo detektoriais. Tačiau minuojant šiomis minomis greta dažnai minuodavo ir mažametalėmis minomis, kad būtų sunkiau išminuoti.

Pavyzdžiai

• S mina (Vokietija) – pirmoji iššokančioji mina.
• M16 APM (JAV) – JAV mina, gaminta pagal trofėjinius S minos brėžinius. Į orą iššauna apie 1,2 m ir ten detonuoja, sviesdamas skeveldras į visus šonus.
• OZM – Rusijos priešpėstinių minų šeima (OZM-3, OZM-4 and OZM-72).
• PROM-1 (Jugoslavija)
• Valmara 59 ir Valmara 69 (Italija)

• 
  M16A2 mina (JAV)
• 
  PROM-1 mina (Jugoslavija)
• 
  Valmara 59 (Italija)
• 
  ПСМ-1 (Bulgarija)

Nuorodos

• Мины-лягушки: как из-под земли Archyvuota kopija 2012-11-18 iš Wayback Machine projekto.