Humbanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Humbanas[1] – aukščiausioji dievybė elamitų mitologijoje, dangaus valdovas. Sutuoktinė – deivė Kiririša, sūnus – Hutranas. Babiloniečiai Humbaną sutapatino su Marduku.[2]

Vardas siejamas su elamitų kalbos žodžiu huba („vadovauti“). II tūkst. pr. m. e. Humbanas dantiraštyje imtas žymėti bendriniu žodžiu DINGIR.GAL, atitinkančiu elamitų napiriša („didysis dievas“). Žinios apie Humbano kultą siekia XXIII a. pr. m. e. Minimas to laikotarpio akadų sutartyje tarp Naram-Sino ir Sūzų. Jo sutuoktine šiame dokumente įvardijama elamitų deivė Pinenkir, laikyta dievų motina ir aukščiausiąja dievybe. Nuo II tūkst. pr. m. e. vidurio aukščiausiąja dievybe pradėtas laikyti Humbanas, jo kultas buvo išplitęs visame Elame. Humbanas dar buvo garbinamas Achemenidų imperijos laikais (minimas aukojimų sąrašuose),[1] aukščiausiąja elamitų dievybe išliko ir po persų užkariavimo (VI a. pr. m. e.).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 84. ISBN 9781134641024.
  2. 2,0 2,1 Мифы народов мира. Хумпан , М. А. Дандамаев – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.