Hulokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Hoolock hoolock
Hulokas (Hoolock hoolock)
Hulokas (Hoolock hoolock)
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Primatai
(Wikispecies-logo.svg Primates)
Šeima: Gibonai
(Wikispecies-logo.svg Hylobatidae)
Gentis: Hoolock
(Wikispecies-logo.svg Hoolock)
Rūšis: Hulokas
(Wikispecies-logo.svg Hoolock hoolock)
Binomas
Hoolock hoolock
Harlan, 1834
Western Hoolock Gibbon area.png

██ Huloko paplitimo arealas

Hulokas, Vakarų hulokas (lot. Hoolock hoolock, angl. Western hoolock gibbon) – gibonų (Hylobatidae) šeimos primatas, gyvenantis Indijos Asamo valstijoje, Bangladeše ir Mianmare į vakarus nuo Čindvino upės.

Hulokas zoologijos sode Indijoje

Hulokų buveinės sutinkamos plačialapiuose drėgnuose miškuose, dažnai kalnuotose vietovėse. Populiacija mažėja dėl miškų kirtimo, plečiant arbatos plantacijas, bei medžioklės, nes šių gyvūnų mėsa naudojama liaudies medicinoje. 2008 m. duomenimis, per 40 metų šių gyvūnų sumažėjo nuo 100 tūkst. iki 5 tūkst.

Daugiausiai laiko hulokai praleidžia medžiuose. Puikiai prisitaikę brachiacijos principu vikriai judėti medžių lajose, pasiekdami iki 56 km/val. greitį. Gali vaikščioti medžių šakomis net atsistoję ant dviejų kojų. Šie gyvūnai vaidina didelį vaidmenį, platindami augalų sėklas. Jų mitybos racione daugiausiai yra prinokusių vaisių, nes skrandis nėra gerai prisitaikęs virškinti lapams. Tačiau minta ir kai kuriomis gėlėmis, jaunų augalų lapais ir ūgliais.

Suaugę patinai ir patelės vienodo sudėjimo, 60–90 cm ūgio ir 6–9 kg svorio, tačiau skiriasi išvaizda. Patinai turi juodą kailį ir baltus antakius. Patelės yra vario ir geltonos spalvos, su tamsiai rudu kailiu ant krūtinės ir galvos šonuose. Abiejų lyčių jaunikliai gimsta šviesiai pilki su gelsvu atspalviu, po kelių mėnesių jų kailis tampa juodas. Paauglystėje patelių kailis pašviesėja, patinų lieka juodas.

Kaip ir kiti gibonai, hulokai sudaro monogamines poras. Tačiau abu poros atstovai gali turėti ir kitų lytinių partnerių. Kiekviena pora akylai saugo savo teritoriją klyksmais ir grasinančiais gestais. Turi išvystytą sistemą garsų, kuriais apsikeičia skirtingų lyčių partneriai. Patelė atsiveda jauniklį kas 2,5–3 metai. Jis su šeima išbūna iki 10 metų amžiaus.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mootnick ir Groves atliko molekulinius tyrimus,[2] po kurių hulokai buvo išskirti iš Bunopithecus genties ir perkelti į naują gentį Hoolock. Buvę abu huloko porūšiai buvo pakelti iki rūšies rango: Hoolock hoolock ir Hoolock leuconedys (Rytų hulokas). Paaiškėjo, kad abi rūšys genetiškai stovi toliau nuo gibonų, negu mažoji šimpanzė nuo paprastosios šimpanzės.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Hoolock hoolock“. IUCN Red list. 
  2. Mootnick, A. R., C. P. Groves. „A new generic name for the hoolock gibbon (Hylobatidae)“. Int. J. Primatol, 26, 971–976 (2005). DOI:10.1007/s10764-005-5332-4. 
  3. Mootnick, A. R.. „Gibbon (Hylobatidae) species identification recommended for rescue or breeding centers“. Primate Conserv, 21, 103–138 (2006). DOI:10.1896/0898-6207.21.1.103. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka