Hugo Kołłątaj

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hugas Kolontajus
lenk. Hugo Kołłątaj
Kollataj hugo.jpg
Hugas Kolontajus
Gimė 1750 m. balandžio 1 d.
Didieji Dederkalai, Ternopilio sritis, Voluinė
Mirė 1812 m. vasario 28 d. (61 metai)
Varšuva, Lenkijos Karalystė
Tėvas Antonijus Kolontajus
Motina Marijana Meržecka
Veikla Lenkijos Karalystės švietimo veikėjas, politikas, Lenkijos Edukacinės komisijos vadovas, liberalų partijos pirmininkas, publicistas
Alma mater Krokuvos universitetas
Kolontajaus parašas

Hugas Kolòntajus[1] (lenk. Hugo Kołłątaj; 1750 m. balandžio 1 d. Didieji Dederkalai, Ternopilio sritis, Voluinė – 1812 m. vasario 28 d. Varšuva, Lenkijos Karalystė) – Lenkijos Karalystės švietimo veikėjas, politikas, Lenkijos Edukacinės komisijos vadovas, liberalų partijos pirmininkas, publicistas.

Ankstyvieji gyvenimo metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas Hugui Kolontajui Krokuvoje

Hugas Kolontajus gimė 1750 m. balandžio 1 d. Didžiųjų Dederkalų kaime, Šumsko rajone, Ternopilio srityje, smulkiųjų bajorų šeimoje. Tėvams persikėlus gyventi į kaimą prie Sandomiero, vaikystę praleido šiose apylinkėse.[2]

Vidurinį išsilavinimą gavo Pinčuvo gimnazijoje. 17641770 m. H. Kolontajus studijavo Krokuvos universitete teisę, apsigynė disertaciją.[3] Įstojęs į dvasininkų draugiją Hugas Kolontajus 1770 m. išvyko į Italiją, kurioje pragyveno keletą metų. Studijavo Romoje ir Neapolyje, taip pat Vienoje teologiją ir filosofiją. Baigęs studijas H.Kolontajus grįžo į Krokuvą ir čia išsirūpino kanaunininko vietą be vietos vyskupo palaikymo. H.Kolontajus buvo laikomas Prancūzijos švietėjų gerbėju.[4] 1775 m. Hugas Kolontajus įstojo į tuo metu Lenkijoje veikusį švietimo sąjūdį ir aktyviai dalyvavo Švietimo edukacinės komisijos darbe, taip pat priklausė Lenkijos literatų draugijai, pavadinimu lenk. Towarzystwo do Ksiąg Elementarnych.[5]

1777 m. Hugas Kolontajus buvo išsiųstas į Krokuvos universitetą kaip Edukacinės komisijos vizitatorius (auditorius) įgyvendinti komisijos sudaryto reformos plano.[6] Hugas Kolontajus energingai ėmėsi pertvarkos, pakeitė pasenusius dėstytojus jaunaisiais, sustiprino gamtos mokslų dėstymą, nustatė egzaminus studentams ir kt. Vykdydamas šias pertvarkas jis susidūrė su tokiu ryžtingu vietinių dvasininkų pasipriešinimu, kad net laikinai turėjo nutraukti darbą, bet 1782 m. jis vėl ėmėsi reformos ir ją baigė. Po to Krokuvos universitetas išrinko jį savo rektoriumi kitiems trejiems metams. Netrukus H. Kolontajus pasuko į politiką.[6]

Dalyvavimas Didžiojo Seimo reformose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskirtas Lietuvos referendaru prieš pat vadinamojo Ketverių metų seimo sušaukimą, Hugas Kolontajus rengė politinius traktatus, iš kurių pirmasis pasirodė pavadinimu „Anoniminiai laiškai", skirti maršalui Stanislovui Malachovskiui.[7] H. Kolontajus grupuodamas aplink save kitus publicistus ir subordinuodamas jų veiklą, užmegzdamas asmeninius ryšius su Seimo nariais, netrukus užėmė Patriotiškosios partijos lenk. Stronnictwo Patriotyczne vadovo poziciją.[5] Jau anoniminiuose laiškuose H. Kolontajus pateikė plačią reformų programą, kuri subūrė pažangiausius Lenkijos liberaliosios partijos žmones, jis numatė Seimo valdymo modernizavimą, naikinant liberum veto, miestiečių sulyginimą su bajorais ir valstiečių išlaisvinimą iš baudžiavos.[5]

Panaikinus Nuolatinę tarybą, H. Kolontajus, būdamas vadinamosios valdančiosios vyriausybės pavaduotoju, 1790 m. įsitraukė į Seimo darbą ir tapo 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos vienu autorių.[6] Tais pačiais metais jis priėmė vicekanclerio pareigas.

Nugalėjus Targovicos konfederacijai, Hugas Kolontajus pasitraukė į Drezdeną.[6]

Vėlesnieji gyvenimo metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hugas Kolontajus vėl atsirado Lenkijoje, kai Tadas Kosciuška 1794 m. sukėlė sukilimą. Užėmęs nacionaliniame sukilėlių komitete nario, atsakingo už finansus, vietą, H. Kolontajus aktyviai įsitraukė į 1794 m. sukilimo veiksmus. Dalyvaujant H. Kolontajui, buvo sudarytas Polaneco universalas. H. Kolontajus vadovavo kairiesiems revoliucionieriams, siekusiems bet kokiomis priemonėmis atstatyti Abiejų Tautų Respubliką.[5]

Po 1794 m. sukilimo numalšinimo, Hugas Kolontajus pabėgo į Austriją, kurioje buvo sučiuptas ir patalpintas į kalėjimą (1795–1802 m.). Paleistas iš kalėjimo, tarpininkaujant kunigaikščiui Adomui Kazimierui Čartoriskiui. Apsigyveno Voluinėje ir užsiėmė žemės ūkiu. 1807 m. pagal valdžios nurodymą Hugas Kolontajus turėjo persikelti į Maskvą, tačiau po Tilžės taikos sudarymo H. Kolontajui buvo suteikta laisvė ir jis persikėlė gyventi į Varšuvą, kurioje ir mirė 1812 m. Palaidotas Povonzkų kapinėse.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Hugas Kolòntajus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  2. Krzysztof Bauer (1991). Uchwalenie i obrona Konstytucji 3 Maja. Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne. p. 40.
  3. Krzysztof Bauer (1991). Uchwalenie i obrona Konstytucji 3 Maja. Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne. p. 40. ISBN 978-83-02-04615-5.
  4. Halina Zwolska, TOWARZYSZE SZKOŁY GŁÓWNEJ KORONNEJ, Alma Mater, wiosna 1997, nr 4.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 HALINA LERSKI; Harcourt Education (1 January 1996). Historical Dictionary of Poland, 966–1945. ABC-CLIO. pp. 259–260. ISBN 978-0-313-03456-5.
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 Jacek Jędruch (1998). Constitutions, elections, and legislatures of Poland, 1493–1977: a guide to their history. EJJ Books. p. 194. ISBN 978-0-7818-0637-4.
  7. HALINA LERSKI; Harcourt Education (1 January 1996). Historical Dictionary of Poland, 966–1945. ABC-CLIO. pp. 259–260. ISBN 978-0-313-03456-5.