Hosu
Hosu, musių šluotelė (jap. 払子 = hossu – 'gyvūnėlių šluota') – neilga medinė lazdelė su pritaisytu arklio arba jako vilnos kuokštu. Su savimi hosu turėdavo Indijos vienuoliai budistai. Idant nesumindžiotų, keliaudami jie nuo tako šiomis šluotelėmis nušluodavo smulkius gyvius. Hosu būdavo naudojamos ir Senovės Kinijos dzenbudistų vienuolynuose, tačiau vien mokytojų.[1]
Bėgant laikui musių šluotelė virto perdavimo „iš širdies-proto į širdį-protą“ simboliu. Dzeno mokytojas hosu perleisdavo savo dharmos įpėdiniui. Iš koanų sprendžiama, jog kai kada dzeno mokytojai hosu panaudodavo per mondo ar hoseną, taukštelėdami ja pokalbininkui arba atlikdami gestą, perteikiantį sąvokomis neišreiškiamą tikrąją realybę.[1]