Hiakintas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Graikų mitologijoje Hiakintas, arba Hiacintas (gr. Ὑάκινθος) – Spartos valdovo Amiklio (kitur Makedonijos valdovo Piero ar Spartos valdovo Oebalo) ir istorijos mūzos Klio sūnus, Dzeuso proanūkis, vakarų vėjo Zefyro ir šviesos dievo Apolono numylėtis .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hiakinto mirtis, dail. Jean Broc.

Gražųjį Hiakintą buvo įsimylėjęs šviesos dievas Apolonas, tačiau jo taip pat ir geidė Vakarų vėjas, Zefyras. Kai Apolonas kartą jį mokė mėtyti diską, pavyduliaudamas Zefyras papūtė ir Apolono mestą Hiakintui diską nukreipė į jaunuolio smilkinį. Apolonas, nenorėdamas, kad Hadas pasiimtų Hiakintą į savo požemio karalystę, iš jaunuolio kraujo išaugino gėlę – hiacintą (Antikinė gėlė neatitinka mūsų hiacinto, o yra veikiau violetinis vilkdalgis).[1] Kadangi mirdamas Hiacintas sušuko „Varge, varge“ (gr. „Oi, oi“), šią jaunojo gražuolio priešmirtinę dejonę dar ir dabar galima įskaityti laukinio hiacinto žiedlapiuose. Pagal vieną spartiečių mito variantą, Afroditė, Artemidė ir Atėnė pasiėmė Hiakintą ir jo seserį į Eliziejaus laukus.

Kultas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hiakintas – sena augalų pasaulio dievybė, susijusi su gamtos apmirimu ir prisikėlimu. Jis buvo garbinamas Amikluose, netoli Spartos. Kiekvieną vasarą buvo švienčiamos Hiakintijos, kurios trukdavo tris dienas. Pirmąją dieną buvo apraudojama jaunuolio mirtis, likusias dvi švenčiamas jo atgimimas kaip Apolonas Hiakintos. Hiakinto kultą Amikluose pakeitė Apolono kultas, ir Hiakintijas imta švęsti kaip Apolono šventes. Garsiajame Amiklų Apolono soste buvo pavaizduotas Hiakinto pakėlimas į Olimpą; anot pasakojimų, Apolono paminklo pjedestalas anksčiau buvęs aukuras, prie kurio palaidotas Hiakintas. Hiakintijų metu ten patekdavo pro varines duris ir, dar prieš aukojant Apolonui, aukodavo Hiakintui.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antikos žodynas, Alma littera, Vilnius, 1998 m., 223 p.
  2. Mitologijos enciklopedija. Pasaulio tautų mitologinės būtybės ir vaizdiniai, leid. „Vaga“, Vilnius, 1997 m., 222 p.

Vikiteka