Hetairai
Hetairai (gr. ἑταῖροι, hetairoi), kompanionai – elitinė senovės Makedonijos kavalerija, žinoma nuo Pilypо II laikų, labiausiai pagarsėjusi Aleksandro Didžiojo laikais. Ji buvo laikoma geriausia tų laikų kavalerija.[1] Rinktiniai hetairai tapdavo somatofilaksais (karaliaus asmens sargybiniais).
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis hetairoi reiškia 'esantys greta karaliaus'. Hetairais galėdavo tapti Makedonijos aristokratai ar bet kurie graikų kilmės eiliniai vyrai, kuriais pasitikėjo Makedonijos valdovas. Buvo švenčiama Hetairidėja – šventė, susijusi su švento ryšio tarp karaliaus ir jo kompanionų sudarymu.[2]. Pvz., Makedonijos karalius Archelajas I Euripidą, garsų Atėnų dramaturgą, buvo paskelbęs savo hetairu.[3] Titulus filas ('karaliaus draugas') ir basilikoi hetairoi ('karaliaus kompanionas') suteikdavo visam gyvenimui.
Hetairų daliniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įranga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hetairai būdavo aprūpinti geriausiais žirgais bei geriausiais ginklais. Aleksandro laikais hetairai buvo ginkluoti ietimis ksistonais, vilkėdavo bronzines raumenines kirasas arba linines kirasas, pečius dengdavo antpečiai. Skydų hetairai nenaudodavo.[4] Artimoms kautynėms naudodavo jataganiškai lenktus kopius ar tiesiageležčius ksifus.
Organizacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hetairus sudarė daugiausia aukštųjų socialinių sluoksnių atstovai, kurie pajėgė įsigyti reikiamus šarvus, ginklus bei žirgus.
Pilypo II ir Aleksandro Didžiojo laikais hetairai sudarė 8 teritorinius eskadronus ilai. Kiekvieną ile sudarydavo 200–300 raitelių[5][6], kuriems vadovaudavo du vadai, kadangi, Arianas aiškino, Aleksandras „norėjo, kad niekas, net artimiausi jo draugai, nebūtų dėmesio centre“.[7] Sūzuose gavęs pastiprinimus Aleksandras kiekviename eskadrone sukūrė po dvi kuopas.[8] Jas vadino pagal teritoriją, kurioje buvo užverbuoti jų kariai arba pagal kuopos kapitono vardą.
Karališkajai ile vadovavo pats Aleksandras, o joje buvo dukart daugiau karių (apie 400), nei kitose.[6] Hetairų eskadronai kartais buvo sujungiami po 2, 3 ar 4 ir taip sudarydavo dalinius hiparchijas, kuriems vadovavo hiparchai. Visoms hetairų pajėgoms vadovavo pats Aleksandras.[6]
Aleksandro Balkanų kampanijų aprašymuose minima, kad hetairai buvo iš aukštutinės Makedonijos, vidurio Makedonijos lygumos ir Amfipolio.[9][10] Žygyje link Graniko (Granicus) eskadronui vadovavo Sokratas Makedonietis iš Apolonijos prie Bolbės ežero (dabar Volvio ežeras).[10] Aprašydamas Iso mūšį Arianas mini Antemo ile (Antemas buvo miestas pietvakarių Migdonijoje)[9] bei ile iš Leuge (iki šiol neidentifikuotas miestas, galbūt buvo kažkur Pierijoje).[11]
Teopompas (Theopompus) rašė (galbūt IV a. pr.m.e. viduryje), kad „hetairų yra ne daugiau kaip 800“ ir jie užverbuoti „dalis iš Makedonijos, dalis iš Tesalijos, kiti iš likusios Graikijos“.[12] Rašoma, kad 338 m. pr. m. e. Aleksandras turėjo apie 2600 hetairų.[13] Aleksandro pajėgoms artėjant link Indijos hetairų tarpe vis didesnę dalį sudarė barbarai. Gali būti, kad tai buvo viena iš makedoniečių maišto ties Opiu priežasčių.[14][15] Vienu metu buvo 4 hiparchijos, suformuotos vien iš rytinių Makedoniečio žemių gyventojų, o viena – mišri, sudaryta tiek iš makedoniečių, tiek iš rytiečių.[14]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Diodorus Siculus, Arrian
- ↑ Winthrop Lindsay Adams. Alexander the Great: legacy of a conqueror. p 8. ISBN 0-321-08617-1. (2004)
- ↑ John V. A. Fine. The ancient Greeks: a critical history. p 612. ISBN 0-674-03314-0. (1983)
- ↑ Lonsdale 40
- ↑ Fuller 49
- ↑ 6,0 6,1 6,2 Lansdale 41
- ↑ Sage 185
- ↑ Arrian, Alexander’s Anabasis, III.16
- ↑ 9,0 9,1 Hammond 414
- ↑ 10,0 10,1 Hammond 416
- ↑ Hammond 415
- ↑ Sage 173–174
- ↑ Sage 174
- ↑ 14,0 14,1 Lansdale 56
- ↑ Arrian, Alexander’s Anabasis VII.6