Heseno liaudies valstybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Volksstaat Hessen
Heseno liaudies valstybė
Flagge Großherzogtum Hessen ohne Wappen.svg
1918 – 1945 Flag of Hesse.svg
 
Flag of Rhineland-Palatinate.svg
Flag herbas
Vėliava herbas
Location of Heseno liaudies valstybė
Heseno liaudies valstybė (raudona) Veimaro respublikoje.
Sostinė Darmštatas
Kalbos vokiečių
Valdymo forma Respublika
Istorija
 - 1918 m. Vokietijos revoliucija 1918 m., 1918
 - performuota į Didįjį Heseną 1945 m. rugsėjo 19 d. d.

Heseno liaudies valstybė (vok. Volksstaat Hessen) – Vokietijos valstybė Hesene-Darmštate, egzistavusi 1918-1945 m.

Po Pirmojo pasaulinio karo Heseno didžioji hercogystė (vok. Großherzogtum Hessen) tapo respublika, jos pavadinimas pakeistas į vok. Volksstaat 'liaudies valstybė' (tai rodė, kad valstybė nėra monarchija). Sostinė buvo Darmštatas. Valstybę sudarė provincijos:

Valstybės plotas buvo 7692 km²; ji turėjo 1 347 279 gyventojus. Apie 2/3 gyventojų buvo protestantai, likę – katalikai.

Pagal Versalio sutartį apie 40% valstybės teritorijos (daugiausia Reino Heseno ir dalis Štarkenburgo) buvo okupuota Prancūzijos kariuomenės. Ši okupacija truko iki 1930 m. birželio 30 d. Po Antrojo pasaulinio karo Aukštutinis Hesenas ir Štarkenburgas įėjo į amerikiečių okupacinę zoną, o Reino Hesenas atiteko Prancūzijos okupacinei zonai. 1945 m. rugsėjo 19 d. JAV administratoriai sukūrė naują Didžiojo Heseno valstybę (vok. Groß-Hessen), į kurią įėjo Prūsijos provincijos Hesenas ir Nasau bei Frankfurtas prie Maino. 1946 m. gruodžio 1 d. Didysis Hesenas buvo pervadintas į Heseną, o vėliau tapo viena iš federalinių Vakarų Vokietijos žemių.

Dalis buvusios Heseno liaudies valstybės teritorijos ant Reino krantų tapo Vokietijos federalinės žemės Reino kraštas-Pfalcas dalimi.