Heseno liaudies valstybė

Volksstaat Hessen Heseno liaudies valstybė
← 1918 – 1945 →   →
Vėliava herbas
Location of Heseno liaudies valstybė Heseno liaudies valstybė (raudona) Veimaro respublikoje.
Sostinė	Darmštatas
Kalbos	vokiečių
Valdymo forma	Respublika
Istorija
- 1918 m. Vokietijos revoliucija	1918 m., 1918
- performuota į Didįjį Heseną	1945 m. rugsėjo 19 d. d.

Heseno liaudies valstybė (vok. Volksstaat Hessen) – Vokietijos valstybė Hesene-Darmštate, egzistavusi 1918–1945 m.

Po Pirmojo pasaulinio karo Heseno didžioji hercogystė (vok. Großherzogtum Hessen) tapo respublika, jos pavadinimas pakeistas į vok. Volksstaat 'liaudies valstybė' (tai rodė, kad valstybė nėra monarchija). Sostinė buvo Darmštatas. Valstybę sudarė provincijos:

• Aukštutinis Hesenas (vok. Oberhessen), sostinė Gysenas (Gießen),
• Štarkenburgas (vok. Starkenburg), sostinė Darmštatas,
• Reino Hesenas (vok. Rheinhessen), sostinė Maincas.

Valstybės plotas buvo 7692 km²; ji turėjo 1 347 279 gyventojus. Apie 2/3 gyventojų buvo protestantai, likę – katalikai.

Pagal Versalio sutartį apie 40% valstybės teritorijos (daugiausia Reino Heseno ir dalis Štarkenburgo) buvo okupuota Prancūzijos kariuomenės. Ši okupacija truko iki 1930 m. birželio 30 d. Po Antrojo pasaulinio karo Aukštutinis Hesenas ir Štarkenburgas įėjo į amerikiečių okupacinę zoną, o Reino Hesenas atiteko Prancūzijos okupacinei zonai. 1945 m. rugsėjo 19 d. JAV administratoriai sukūrė naują Didžiojo Heseno valstybę (vok. Groß-Hessen), į kurią įėjo Prūsijos provincijos Hesenas ir Nasau bei Frankfurtas prie Maino. 1946 m. gruodžio 1 d. Didysis Hesenas buvo pervadintas į Heseną, o vėliau tapo viena iš federalinių Vakarų Vokietijos žemių.

Dalis buvusios Heseno liaudies valstybės teritorijos ant Reino krantų tapo Vokietijos federalinės žemės Reino kraštas-Pfalcas dalimi.