Hermann Muthesius

Hermanas Mutėzijus vok. Hermann Muthesius
Hermanas Mutėzijus (Frico Volfo piešinys, 1911 m.)
Gimė	1861 m. balandžio 20 d. Grosnoihauzenas, Tiuringija
Mirė	1927 m. spalio 26 d. (66 metai) Berlynas, Vokietija
Tautybė	vokietis
Veikla	vokiečių architektas, architektūros teoretikas
Žinomas (-a) už	vienas „Vokiečių verkbundo” įkūrėjų
Vikiteka	Hermann Muthesius

Hermanas Mutėzijus (vok. Hermann Muthesius, 1861 m. balandžio 20 d. Grosnoihauzene, prie Erfurto – 1927 m. spalio 26 d. Berlyne) – vokiečių architektas, architektūros teoretikas, diplomatas. Vienas dailininkų, architektų, amatininkų ir pramonininkų susivienijimo „Vokiečių verkbundas” (Deutscher Werkbund) įkūrėjų.

Biografija ir veikla

H. Mutėzijus su žmona Ana Hamersmite, Anglijoje, 1900 m.

Gimė statybininko šeimoje. Baigęs realinę gimnaziją Veimare, 1881–1883 m. mokėsi meno istorijos ir filosofijos Frydricho Vilhelmo universitete Berlyne. 1883–1887 m. studijavo architektūrą Technikos mokykloje Berlyne. 1887–1891 m. dirbo su vokiečių architektūrine bendrove „Ende & Böckmann” Tokijuje, projektavo neogotikinę Vokiečių bažnyčią ir kitus pastatus, mokėsi japonų meno ir dizaino. Grįžęs į Vokietiją įsidarbino Prūsijos viešųjų darbų ministerijoje. 1896 m. vedė dainininkę Aną Tripenbach (Anna Trippenbach). 1896–1903 m. paskirtas technikos ir kultūros atašė Vokietijos ambasadoje Londone, rinko medžiagą apie britų meną, architektūrą ir techninius pasiekimus. Sukauptas žinias apie anglų architektūrą ir dizainą paskelbė 3 tomų monografijoje „Anglų namas” (Das englische Haus). 1902 m. paskelbė savo svarbiausią straipsnį „Stilių architektūra ir statyba” (Stilarchitektur und Baukunst).

Grįžęs Vokietijon, dirbo Prūsijos prekybos ministerijoje, raše architektūros ir dizaino temomis, atnaujino architekto praktiką. 1907 m. dėstė Berlyno prekybos mokykloje, propagavo naujų statybos būdų ir medžiagų (plieno, gelžbetonio) naudojimą. 1907 m. Miunchene kartu su kitais įsteigė „Vokiečių verkbundo” susivienijimą. 1907–1926 m. pirmininkavo Prūsijos prekybos tarybos meno ir amatų mokyklų reikalų komitetui. Žuvo eismo įvykyje, palaidotas Nikolaszės kapinėse Berlyne.

Kūryba ir palikimas

Projektavo daugiausia gyvenamuosius namus, svarbesni – Froidenbergų ir Zėtbėrų namai Nikolaszėje, Bernhardų ir Broilių Grunevalde, Kochų ir Felzenų Vakarų Cėlendorfe, Noihauzų Daleme (visi Berlyno priemiesčiuose), Štafių namai Liubeke, vasarnamiai Travemiundėje (visi suprojektuoti 1904–1909 m.). Aplink visus namus įrengti kruopščiai suplanuoti sodai, pirmiesiems projektams Berlyne žymi anglų architektūros įtaka.

Palaikė masinės gamybos, standartizacijos ir industrializacijos idėjas architektūroje, suformulavo standartizacijos teoriją (Typizierung), kurioje siūlė, kad visi dizainerio projektuojami objektai turėtų bazinį standarto modelį ir minimalų tipiškų elementų skaičių. H. Mutėzijaus projektai ir idėjos turėjo įtakos vokiečių gyvenamųjų namų architektūrai, „Bauhauzui“, modernizmo architektūros raidai.

H. Mutėzijaus vardu 1947 m. pavadinta amatų ir taikomųjų menų mokykla Kylyje, gatvė Potsdame.

Galerija

• 
  Froidenbergų namas Berlyne, ~1910 m.
• 
  Štrombekų namas Kaselyje, dabar – klinika
• 
  Namas Zūlyje

Bibliografija

• Stilarchitektur und Baukunst. Wandlungen der Architektur im 19. Jahrhundert und ihr heutiger Standpunkt. Mülheim an der Ruhr, 1902 m.
• Kultur und Kunst. Gesammelte Aufsätze über künstlerische Fragen der Gegenwart. Jena / Leipzig, 1904 m.
• Das englische Haus. Entwicklung, Bedingungen, Anlage, Aufbau, Einrichtung und Innenraum, 3 t. Berlin, 1904–1905 m.
• Landhaus und Garten. Beispiele neuzeitlicher Landhäuser nebst Grundrissen, Innenräumen und Gärten. München, 1907 m.
• Kunstgewerbe und Architektur. Jena, 1907 m.
• Wie baue ich mein Haus? München, 1917 m.
• Kleinhaus und Kleinsiedlung. München, 1918 m.