Hepatizonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Hepatizonas (gr. ἧπαρ 'kepenys'), kitaip juodoji Korinto bronza - labai vertingas Antikos laikų lydinys.

Manoma, kad tai buvo vario lydinys su nedaug aukso ir sidabro (galbūt iki 8 % kiekvieno iš šių metalų), kuris sudaro tamsiai pupurišką patiną, primenančią kepenų spalvą. Šis lydinys minimas antikiniuose tekstuose, bet išlikusių pavyzdžių nėra.

Hepatizonas laikomas antra pagal vertingumą bronzos rūšimi. Plinijus Vyresnysis savo „Gamtos istorijoje“ mini, kad hepatizonas yra mažiau vertingas negu Korinto bronza, kurioje yra daugiau aukso ir sidabro ir kuri primena brangiuosius metalus, bet vertingesnis už Delo ir Eginos bronzą.[1][2]

Dėl tamsios spalvos hepatizonas buvo vertinamas kaip medžiaga statuloms.[3] Pagal Plinijų, tiek hepatizono, tiek Korinto bronzos gamybos metodai prarasti.

Panašūs lydiniai žinomi ir už Europos ribų. Pavyzdžiui, šakudas yra japoniškas aukso ir vario bilonas su būdinga tamsiai mėlynai purpuriška patina.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aes, from A Dictionary of Greek and Roman Antiquities, John Murray, London, 1875.
  2. Pliny's chapter on Corinthian Brass and hepatizon, Chapter 3 of Book 34 from Natural History.
  3. Jacobson, David M. (2000). „Corinthian Bronze and the Gold of the Alchemists“ (PDF). Gold Bulletin 33 (3): 60–66. ISSN 0017-1557. Nuoroda tikrinta 2006-07-06.