Henry Parland

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Henry Parland
Henry Parland.jpg
Gimė: 1908 m. liepos 29 d.
Vyborgas
Mirė: 1930 m. lapkričio 10 d. (22 metai)
Kaunas
Veikla: poetas, romanistas, žurnalistas
Commons-logo.svg Vikiteka: Henry ParlandVikiteka

Henris Džordžas Viljamas Parlandas (1908 m. liepos 29 d. Vyborge, Suomijos Didžioji Kunigaikštystė – 1930 m. lapkričio 10 d. Kaune) – Suomijos švedų poetas, romanistas, kultūros žurnalistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parlandų giminė (tikrasis giminės vardas – Makferleinai) kildinama iš Škotijos. H. Parlando tėvas buvo Rusijos geležinkelių inžinierius, vykstant geležinkelių tinklo plėtros darbams, keliavęs aplink tuometę carinę Rusiją. Parlandų šeima gyveno Tikaloje, Suomijoje. Henris buvo vyriausias iš keturių brolių (trys iš jų tapo rašytojais).

Būdamas keturiolikos, išvyko mokytis į švedų mokyklą Grankuloje netoli Helsinkio. 1927 m. įstojo į Helsinkio universitetą studijuoti teisės. Anksti išreiškė susidomėjimą menu ir rašymu, įsitraukė į poetų būrelio, vadovaujamo Suomijos švedų poeto Gunaro Bjerlingo, veiklą. H. Parlandas atsikraustė pas G. Bjerlingą ir, manyta, gyveno bohemišką gyvenimą, o pats šeimai teigė, kad studijuoja teisę. Po tai, kai dėl įsiskolinimų H. Parlandas tapo nemokus, jis buvo išsiųstas pas dėdę, VDU filosofijos profesorių Vosylių Sezemaną, gyvenusį Kaune.

Kaune praleido pusantrų metų. Nuo 1929 m. dirbo sekretoriumi Švedijos konsulate. Daug laiko skyrė kūrybai, aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime. Pradėjo mokytis lietuvių kalbos, nes gavo pasiūlymą dirbti švedams priklausančiame degtukų fabrike. Laisvalaikį leido kavinėse, kur greit susibičiuliavo su vietine bohema bei būsima baleto kritike Vera Sotnikovaite, turėjusia jam didelės įtakos. [1] Po kurio laiko susirgo skarlatina, nuo kurios mirė būdamas 22 metų. Palaidotas Senosiose miesto kapinėse (dab. Ramybės parkas), liuteronų sektoriuje, kapas neišlikęs.

2009 m. lapkričio 19 d. ant Antano Žmuidzinavičiaus muziejaus pastato Kaune (V. Putvinskio g. 64), Suomijos ir Švedijos ambasadų Lietuvoje iniciatyva, atidengta memorialinė lenta. [2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvendamas Helsinkyje, daugiausia rašė poeziją. Iš G. Bjerlingo mokėsi stilistikos ir rašybos. H. Parlando kūriniai pasižymi savita ironija ir grotesku. Kūryboje pasitelkiamam stiliui ir žodynui būdingas savotiškas keistumas, joje gausu visiškai unikalių žodžių. Kaune praleisti pusantrų gyvenimo metų laikomi kūrybingiausiu H. Parlando laikotarpiu: čia jis sukūrė dešimtis esė, novelių, eilėraščių. Jo kūrinius kūrinius publikavo „Naujas žodis“, „Trečias frontas“, „Židinys“, Skandinavijos ir Latvijos spauda. Svarbiausiu H. Parlando kūriniu laikomas nebaigtas romanas „Sudužo“. Romaną pradėjo rašyti 1929 m. Kaune, pirmąkart jis išleistas po autoriaus mirties, 1932 metais. Lietuviškai romanas išleistas 2011 metais.

H. Parlandas laikomas vienu iš svarbiausių modernizmo atstovų švedų ir suomių literatūroje. Jo kūryba pralenkė laiką ir neprarado aktualumo ir šiandien.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pavasaris Kaune: eilėraščiai, straipsniai, laiškai / vertė ir sudarė Petras Palilionis, pažodiniai vertimai Jūratės Šliužinskaitės ir Mildos Palilionytės. - Kaunas: Ryto varpas, 2004. - 141 p.: iliustr. - ISBN 9955-9635-9-X
  • Sudužo: apie „Velox“ fotopopieriaus ryškinimą: romanas / iš švedų kalbos vertė Agnė Kudirkaitė-Ydrauw. - Vilnius: Apostrofa, 2011. - 153 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-605-66-9

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]