Heliktitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Heliktitai

Heliktitas (gr. helictos, 'išsiraitęs') – urvinis darinys, „nepaklūstantis“ traukos dėsniams, t. y., susiformavęs kaip įvairiomis kryptimis ištįsusi ir išsiraičiusi šakelė.[1] Tai kalcito arba aragonito morfologinė atmaina karstiniuose urvuose.

Heliktitas susideda iš kelių glaudžiai suaugusių kristalų ar jų mazgų ir turi ploną vidinį kapiliarinį kanalėlį, kuriuo patenka skystis nuo šio urvinio darinio pagrindo iki jo galiuko. Tokiu būdu heliktito augimą sąlygoja kapiliarinės jėgos ir, skirtingai nuo kitų panašių darinių, tai nepriklauso nuo svorio jėgos krypties. Jo augimo kryptį gali paveikti urve vyraujantys oro gūsiai.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.speleo.lt/index.php?id=43 Heliktitas Speleologijos terminų žodyne

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]