Helene Schjerfbeck
Helenė Šjerfbek (suom. Helene Schjerfbeck, 1862–1946) – Suomijos tapytoja pereinamajame laikotarpyje iš realistinės į modernistinę, abstrakčiąją dailę.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Helena Sofija Šjerfbek gimė 1862 m. liepos 10 d. Helsinkyje. Tėvas Svantė mirė nuo tuberkuliozės 1876 m., motina Olga turėjo daug finansinių rūpesčių augindama Heleną ir vėliau architektu tapusį vyresnį brolį Magnusą. Vėliau savo vardą dailininkė modifikavo į Helenės. Ji patyrė klubo traumą būdama keturių ir kentėjo dėl silpnos sveikatos visą likusį gyvenimą. 1873−1877 m. H. Šjerfbek mokėsi Suomijos dailės draugijos piešimo mokykloje Helsinkyje, po to 2 metus privačiai pas Adolf von Becker. Laimėjusi suomių senato paramą ji 1881−1884 m. tobulinosi Colarossi akademijoje Paryžiuje, vadovaujama Gustavo Kurtua ir kitų. Luvre kopijavo paveikslus, ypač Velaskeso. Po to dirbo menininkų kolonijoje Pont Avene (Bretanė). Jos 1880−1882 m. pagrindiniai darbai buvo didelių matmenų istoriniai paveikslai. Vėliau H. Šjerfbek grįžo į Suomiją ir 1884−1885 m. lankėsi Prancūzijoje antrą kartą, dirbo Bretanėje. Šiuo metu jos paveikslas buvo priimtas eksponuoti oficialiame Paryžiaus salone. Po to ji pabuvojo Britanijos menininkų kolonijoje Sent Ive (Kornvalis).
1892−1902 m. H. Šjerfbek mokė Suomijos dailės draugijos piešimo mokykloje, kurią paliko dėl blogėjančios sveikatos. 1904 m. pabuvojo Florencijoje. Iki 1925 m. jos pastoviąja gyvenamąja vieta buvo Hiuvinkė, kur ji gyveno kartu su motina, beveik atsiskyrusi nuo Helsinkio meno aplinkos. Palaikė ryšius su mokslo laikų draugėmis ir dalyvavo parodose Turku mieste. 1913 m. ją aplankė meno dileris Gösta Stenman, kuris 1917 m. suorganizavo pirmąją H. Šjerfbek personalinę parodą su 159 dailininkės kūriniais. Nuo 1925 iki 1941 m. ji gyveno Tamisari. 1934 m. G. Stenman suorganizavo suomių tapybos parodą Stokholme, kurioje parodyta H. Šjerfbek kūrinių. 1937 m. sekė H. Šjerfbek personalinė paroda Stokholme. Jos tapyba sukėlė didelį susidomėjimą Švedijoje. Vėliau ji dėl Šiaurės ir Antrojo pasaulinio karų keitė gyvenamąsias vietoves pakol apsistojo Salstjobadene netoli Stokholmo Švedijoje, kur mirė 1946 m. sausio 23 d.
H. Šjerfbek ankstyvoji kūryba buvo realistinio pobūdžio ir vėliau keitėsi į modernistinę, abstrakčiąją. 1920 m. ji apdovanota Suomijos Baltosios rožės ordinu, 1942 m. tapo Stokholmo karališkosios dailės akademijos užsienio nariu. H. Šjerfbek gyveno kovos dėl moterų emancipacijos metu ir dažnai tapė dirbančias moteris, tačiau nežinoma, kad ji būtų buvusi feminizmo aktyvistė. Labiausiai dailininkė žinoma abstrakčiojo vaizdavimo pobūdžio vėlyvųjų savo autoportretų serija.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gaze, Delia. Concise Dictionary of Women Artists. Taylor & Francis, 2001, p. 606
- Riitta Konttinen, 100 Faces from Finland: A Biographical Kaleidoscope. FLS, 2000 - 625 p.
- wikiart.org, H. Šjerfbek kūriniai chronologine tvarka