Heinrichas Hohenlojė
| Heinrichas Hohenlojė | |
|---|---|
| |
| |
| Heinricho Hohenlojė herbas | |
| Gimė | ~ 1200 m. |
| Mirė | 1249 m. liepos 15 d. (~49 metai) |
| Religija | katalikybė |
 Vikiteka |
Heinrichas Hohenlojė |
Heinrichas Hohenlojė (arba Heinrichas fon Hohenlohė, vok. Heinrich von Hohenlohe, g. Viurtemberge – m. 1249 m. liepos 15 d.) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vieno turtingiausių Viurtembergo feodalų sūnus, turėjo keturis brolius ir seserį. Jo giminė ir vėliau vaidimo nemažą vaidmenį Vokiečių ordine. Dar vaikystėje priskirtas dvasiniam luomui, 1218–1219 m. buvo Viurcburgo kanauninkas. 1220 m. gruodžio mėn. su dviem broliais įstojo į Kryžiuočių ordiną, kartu dovanodamas ordinui ir savąją tėvo paskirtą paveldo dalį. Ši dovana leido įsteigti vieną svarbiausių kryžiuočių komtūrijų Vokietijoje prie Tauberio upės – Mergentheimą.
1221 m. išvyko į Kryžiaus žygį Šventojoje žemėje, sugrįžęs iš kurio tapo Mergentheimo komtūru. 1225 m. Vokiečių ordino didysis magistras Hermanas Salza jam patikėjo lydėti į Italiją Šv. Romos imperijos imperatoriaus Frydricho II antrąją žmoną Jolantą Jeruzalietę. Po to tapo didžiojo magistro patikėtiniu, nuo 1237 m. Prūsijos krašto magistras.
Per 1242–1249 m. prūsų sukilimą, kai prūsai 1244 m. birželio mėn. sumušė Vokiečių ordino kariuomenę prie Rensės ežero Kulme, Vokiečių ordino kapitula atstatydino didijį magistrą Gerhardą Malbergą. Heinrichas Hohenlojė prieš prūsus pasiuntė Prūsijos krašto magistro Popomo Osternacho vadovaujamus kryžininkus.
1245 m. pradžioje Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Mindaugui apgulus livoniečių Embutės pilį Kurše, suaktyvino veiksmus prūsų sąjungininkas Rytų Pamario kunigaikštis Sventopelkas. Heinrichas Hohenlojė pasiekė, kad popiežius Inocentas IV bulėmis (iš kurių svarbiausioji parašyta 1245 m. vasario mėn.) pagrasintų atskirti Sventopelką nuo Bažnyčios už paramą lietuviams ir prūsams. Prie Švetzės pilies Vyslos žemupio kairiajame krante Heinricho Hohenlojės kariuomenė 1245 m. sumušė Sventopelko pajėgas.
1247 m. ir 1248 m. į Prūsiją vėl atvykus daug kryžininkų, kuriems vadovavo Ditrichas fon Griuningenas, Sventopelkas buvo priverstas su Heinrichu Hohenloje 1248 m. lapkričio mėn. sudaryti nepalankią taiką. Prūsai liko vieni ir 1249 m. vasario 7 d. su Vokiečių ordinu sudarė Christburgo taiką. Heinricho Hohenlojės reliacija (pranešimas) buvo vienas seniausių Vokiečių ordino istorinių šaltinių. [1]
| Prieš tai: Gerhardas Malbergas |
 1244–1249 |
Po to: Giunteris Viulerslėbenas |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Edvardas Gudavičius. Heinrichas Hohenlojė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 449 psl.