Heinrich Camerarius

Heinrich Camerarius (Henricus Camerarius, 1547 m. Braunšveige, dab. Žemutinė Saksonija, kaip Heinrich Kemmer – 1601 m. vasario 11 d. Gieseritze, Vokietija) – vokiečių savivaldos teisininkas, teisėtyrininkas, Rostoko universiteto profesorius, rektorius.

Tėvas Hans Kemmer († 1549 m.), Braunšveigo pirklys. Motina Kunigunde Pelt.^[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Braunšveige (mokytojas Joachim Mörlin)^[2]. Nuo 1566 m. studijavo Vitenbergo, po 2 mėn. – Rostoko universitete. 1570 m. teisių magistras, 1574 m. teisių licenciatas (apgynė atitinkamas disertacijas).

Hanzos miesto Rostoko (Šiaurės Vokietija) sindikas, nuo 1578 m. universiteto teisių ordinarinis profesorius. 1579 m. rugpjūčio 13 d. apgynė disertaciją, teisių mokslų daktaras. Skaitė paskaitas (Liūbeko teisė ir jos modifikacijos Rostoke). Savo darbuose iš romėnų teisės atstovavo Jacques Cujas pozicijoms. 1583, 1589 ir 1595 m. Rostoko universiteto rektorius.

1587 m. Rostoko miesto pasiųstas į Švediją, į Hanzos parlamentą, vad. „Hanzos dienas“ (vok. Hansetag) į Liūbeką ir Meklenburgo hercogystės landtagus. Hercogo Ulricho fon Meklenburgo, kitų hercogų, kunigaikščių patarėjas. 1588 m. gautą kvietimą tapti Braunšveigo sindiku atmetė, tačiau 1600 m. spalio mėn. dalyvavo taikant miestą ir hercogą Heinrich Julius von Braunschweig-Wolfenbüttel.

1575 m. vedė Margarete Dobbin (1554–1626).^[3]. Dukra Margarethe ištekėjo už teisėtyrininko Martin Chemnitz (1561–1627).

1601 m. mirė kelionės metu grįždamas iš Salzwedel į Rostoką, netoli Gieseritz, palaidotas Rostoke.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Johann Bernhard Krey: Andenken an die rostockschen Gelehrten aus den drei letzten Jahrhunderten. Rostock 1816, S. 40–43 (Google Books).
Otto Krabbe: Die Universität Rostock im fünfzehnten und sechzehnten Jahrhundert. Stillersche Hofbuchhandlung, Rostock und Schwerin 1854, S. 697f. (Google Books).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Ulrich Bubenheimer: Thomas Müntzer. Herkunft und Bildung. In: Studies in Medieval and Reformation Traditions. Bd. 46, 1989, ISBN 978-90-04-08850-4, S. 266 (GoogleBooks).
↑ Eckhard Düker: Freudenchristentum: Der Erbauungsschriftsteller Stephan Praetorius. In: Arbeiten zur Geschichte des Pietismus. Bd. 38, Vandenhoeck & Ruprecht, 2003, ISBN 978-3-525-55822-5, S. 41 (GoogleBooks)
↑ Camerarius, Heinrich^{[neveikianti nuoroda]} in der Sammlung von Personalschriften der Landesbibliothek Mecklenburg-Vorpommern

[1] Ulrich Bubenheimer: Thomas Müntzer. Herkunft und Bildung. In: Studies in Medieval and Reformation Traditions. Bd. 46, 1989, ISBN 978-90-04-08850-4, S. 266 (GoogleBooks).

[2] Eckhard Düker: Freudenchristentum: Der Erbauungsschriftsteller Stephan Praetorius. In: Arbeiten zur Geschichte des Pietismus. Bd. 38, Vandenhoeck & Ruprecht, 2003, ISBN 978-3-525-55822-5, S. 41 (GoogleBooks)

[LBMV-3] Camerarius, Heinrich^{[neveikianti nuoroda]} in der Sammlung von Personalschriften der Landesbibliothek Mecklenburg-Vorpommern

[1]

[2]

[3]