Hed Smašt In bizonų atbraila
| Hed Smašt In bizonų atbraila | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Kanada ( Alberta)
|
| Tipas | kultūrinis |
| Kriterijus | vi |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 158 |
| Regionas** | Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1981 (5 sesija) |
  Hed Smašt In bizonų atbraila šalies/regiono žemėlapyje
| |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Hed Smašt In bizonų atbraila (angl. Head-Smashed-In Buffalo Jump, juod. Estipah-skikikini-kots / Áístipahskikikínikots) – atodanga Uolinių kalnų priekalniuose, Kanadoje, Albertoje, ~18 km į šiaurės vakarus nuo Fort Maklaudo, netoli greitkelio 785. 1981 m. ši atbraila buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat netoliese yra juodakojų kultūros muziejus.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juodakojai šią atbrailą naudojo daugiau nei 5500 metų, siekdami nužudyti bizonus, nustumiant juos nuo 11 metrų aukščio uolos. Prieš laikus, kai pradėta naudoti arklius, juodakojai, apsivilkę kojotų ir vilkų kailiais, varė bizonus iš ganyklos Porcupine Hills, esančios apie 3 kilometrus į vakarus nuo šios vietos, į uolą. Šie „specializuoti bizonų vijikai“ buvo jauni vyrai, išmokyti elgtis kaip gyvūnai, kad galėtų nukreipti bizonus į atbrailą. Tada, visu greičiu bėgdami, bizonai nugriūdavo spaudžiami iš paskos bėgančios bandos, susilaužydavo kojas ir nebepajėgdavo pajudėti. Sužeistus, jau nukritusius bizonus prie uolos papėdės pribaigdavo kiti juodkojai, ginkluoti ietimis ir kuokomis. Ši atbraila buvo naudojama mažiausiai prieš 6000 metų.
Pasak legendos, jaunas juodakojis norėjo pažiūrėti, kaip bizonai krenta nuo uolos, bet nukrito kartu su jais. Vėliau jis buvo rastas negyvas po maitos krūva, o jo galva buvo suknežinta (angl. head smashed in).[1]
Hed Smašt In bizonų atbraila buvo apleista XIX a. Šią vietą europiečiai pirmą kartą aprašė 1880 m., o 1938 m. Amerikos gamtos istorijos muziejus atliko pirmus archeologinius kasinėjimus. 1968 m. ji buvo paskelbta nacionaline istorine vietove, 1979 m. – provincijos istorine vietove, o 1981 m. – pasaulio paveldo vietove kaip liudijimą apie priešistorinį gyvenimą ir čiabuvių papročius.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Legend of Head-Smashed-In Buffalo Jump“. Bison in Mythology and Religious Ritual. University of Calgary, the Applied History Research Group. 1997. Suarchyvuotas originalas 2013-02-28. Nuoroda tikrinta 2012-07-14.
- ↑ UNESCO. „Head-Smashed-In Buffalo Jump“. Suarchyvuota iš originalo 2024-12-03. Nuoroda tikrinta 2006-01-10.
