Harald Schmidt

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Haraldas Šmitas
vok. Harald Schmidt
Harald Schmidt.JPG
Harald Schmidt 2010 m.
Gimė: 1957 m. rugpjūčio 18 d. (61 metai)
Vokietija Naujasis Ulmas, Bavarija, Vokietija
Veikla: TV laidų vedėjas, humoristas, kabaretistas, žurnalistas, rašytojas
Sritis: Žiniasklaida
Commons-logo.svg Vikiteka: Harald SchmidtVikiteka

Haraldas Šmitas (vok. Harald Franz Schmidt, g. 1957 m. rugpjūčio 18 d.) – Vokietijos TV laidų vedėjas, humoristas, kabaretistas, teatro aktorius, žurnalistas ir rašytojas, nuo 1995 m. per Sat.1 ir ARD beveik 20 metų vedęs populiarią vėlyvo vakaro pokalbių laidą „Die Harald Schmidt Show“. Jos dėka jis tapo geriausiai apmokamu laidų vedėju, o dėl savo erudicijos bei juodo humoro tapo vokiškai kalbančių šalių kultine asmenybe[1] ir buvo pramintas „Late–night–show“ laidų karaliumi.[2]

Ne vieną dešimtmetį rengė grupinius ir solinius kabaretinius pasirodymus, vaidino teatre ir filmuose, 19 metų rašė savaitinę apžvalgą stambiame Vokietijos leidinyje „Focus“, yra išleidęs 12 knygų ir už savo kūrybinę veiklą laimėjo virš 30 prestižinių teatro, televizijos ir komedijos apdovanojimų. Apie jį parašytos keletas knygų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimęs Naujajame Ulme (Vokietija, Švabija, Bavarija), H. Schmidt augo Niurtingeme, mokėsi Hölderlin gimnazijoje ir Rotenburgo prie Nekaro bažnytinės muzikos mokykloje. Buvo klasės juokdariu ir pasižymėjo kaip balsų mėgdžiotojas. Vėliau (1978–1981 m.) studijavo aktorystę Štutgarto aukštojoje muzikos ir scenos meno mokykloje.

H. Schmidt ūgis – 1,94 m. Jis prisipažįsta esąs hipochondrikas. Mėgsta šachmatus ir „Mikado“, skaityti biografines knygas, groti vargonais ir fortepijonu.[3] Jo vedėjo idealas – Johnny Carson („The Tonight Show Starring Johnny Carson“). Mėgstamiausi aktoriai – Robert De Niro, Jack Nicholson, Robert Duvall.

Harald Schmidt finansiškai remia jaunuosius talentus, o nuo 2008 m. – Vokietijos kovos su depresija fondą, kuriam atstovauja ir oficialiuose renginiuose. 2015 m. jis padėjo pristatyti pirmąją psichiatrų sukurtą išmaniųjų telefonų aplikaciją prieš depresiją „GET.UP“.[4]

Vedėjas neafišuoja savo asmeninio gyvenimo. Žinoma tiek, kad jis turi 5 vaikus (Robert Hannes, gim. 1994 m., Nele, gim. 1995 m., Peter, gim. 1998 m., Amelie, gim. 2005 ir jauniausias, gim. 2007 m., kurio vardas nežinomas), keturis kurių – su dabartine savo drauge, pedagoge Ellen Hantzsch. Vyriausiojo sūnaus Roberto mama – H. Schmidto buvusi draugė, televizijos žurnalistė Elke Maar.

Karjeros pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Debiutavo 1981 m. Augsburgo teatro scenoje, Gotthold Ephraim Lessing dramoje „Natanas Išmintingasis“ (Nathan der Weise). 1984 m. tapo Diuseldorfo kabareto trupės „Kom(m)ödchen“, su kuria gastroliavo iki 1989 m., nariu ir tekstų kūrėju. Laimėjęs geriausio metų debiutuojančio aktorius apdovanojimą, paraleliai ėmė rengti ir solines programas – „Ich hab' schon wieder Überzogen“, „Überstehen ist alles“ ir „Schmidtgift“.

Televizinė karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Schmidt – „Romy“ apdovanojimuose 2011 m.

1988 m. Harald Schmidt debiutavo televizijoje, SFB (Sender Freies Berlin) kanale, tapęs laidos „MAZ ab!“ vedėju. 1989 metais laidą ėmus rodyti per ARD, jos reitingai siekė net 46 proc. 1990 m. jis ėmė vesti viktoriną „Pssst …“, o tų pačių metų gruodį – satyrinės komedijos laidą „Schmidteinander“, kurią kūrė kartu su Herbert Feuerstein. Pastarojoje vaidindavo komiškuose skečuose ir satyrinėse miniatiūrose, kalbindavo svečius (pradžioje tai buvo netradicines profesijas ar hobius turintys žmonės, vėliau – įžymybės, pvz, pono Byno vaidmens atlikėjas Rowan Atkinson), dalindavo prizus žiūrovams ir kt. Taip pat laidoje gyvus pasirodymus rengdavo įvairūs vietiniai ir užsienio atlikėjai, o per pertraukėles pasirodydavo šokėjos. Tiesiogiai sekmadienio vakarą transliuojama laida pirmuosius metus išeidavo į ekranus kas antrą mėnesį, o nuo 1992 m. imta rodyti kas dvi savaites. „Schmidteinander“ buvo pirmoji vokiečių laida, savo formatu artima JAV rodomiems „Late-night-show“.[5]

H. Schmidt „Pssst …“ ir „Schmidteinander“ vedė iki 1994 m. galo (nors 2007 m. buvo parodyta dar 12 naujų „Pssst… mit Harald Schmidt“ laidų), o paraleliai nuo 1992 m. iki 1995 m. vedė slaptos kameros šou „Verstehen Sie Spaß?“, kuri buvo taip pertvarkyta pagal jo pageidavimus, kad imta netiesiogiai vadinti „Haraldo Šmito šou“.

1995 m. gruodžio mėn. Sat.1 kanale startavo 4 kartus per savaitę rodoma vėlyvo vakaro pokalbių laida „Die Harald Schmidt Show“, filmuojama Kelne, „Brainpool“ studijoje „Capitol“ (buvusiame kino teatre), o nuo 1998 m. – Kelne, Miulhaimo rajone, „Studijoje 449“. Nuo 2000 m. H. Schmidtui laidoje talkino Manuel Andrack. Nuo 2003 m. laida buvo rodoma 5 kartus per savaitę, o ją prodiusavo paties Schmidto prodiuserinė kompanija „Bonito“.

Laidoje vedėjas rengdavo „stand-up comedy“ pasirodymus, vaidino skečuose, diskutavo su M. Andracku apie literatūrą, kiną, sportą, politiką, teatrą, klasikinę muziką, tapybą, istoriją ar filosofiją, bendravo su laidos muzikine grupe „Helmut Zerlett & Band“ ir žiūrovais bei kalbino vietines bei tarptautinio garso asmenybes (pastarąsias – angliškai arba prancūziškai), dažniau – kylančius aktorius, dainininkus, sportininkus, politikus ar „nematomų“ profesijų žmones kaip rašytojus, mokslininkus, režisierius, scenaristus ar medikus. Laidoje lankėsi tokios garsenybės kaip Pierce Brosnan, Roger Moore, Tom Hanks, Leslie Nielsen, John Malkovich, Peter O'Toole, Peter Ustinov, Burt Reynolds, Anthony Quinn, Jackie Chan, Jeff Goldblum, Montserrat Caballé, David Bowie, Falco, Cher, Gerhard Schröder, Patricia Kaas, Dennis Rodman, Cindy Crawford, Naomi Campbell, Robbie Williams, Alain Delon, Gérard Depardieu, Kylie Minogue, Samantha Fox, Conan O'Brien, Stefan Raab, Franz Beckenbauer, Milla Jovovich, Vladimiras Kličko, Vitalijus Kličko, James Belushi, Catherine Deneuve, Ornella Muti, Isabella Rossellini, Will Smith, Geraldine Chaplin, Hans Zimmer, Nena, Mariah Carey, Nina Hagen ar Lenny Kravitz; koncertavo Deep Purple, Prince, Coldplay, Iggy Pop, Pet Shop Boys, A-ha, Candy Dulfer, Robert Plant, Motörhead, Bryan Ferry, Alanis Morissette, The White Stripes, Tori Amos, Oasis, HIM, Mark Knopfler, Robert Palmer, Bonnie Tyler, Marc Almond, Nina Hagen, Dido, Sheryl Crow, Bjork, Tony Bennett, Jamiroquai, Nelly Furtado, Texas, Marianne Faithfull, Jack White, Vonda Shepard, Debbie Harry ar Vaya Con Dios. Vieną laidą H. Schmidt yra vedęs tik prancūzų kalba, kitą kartą pusę laidos nebuvo rodomas vaizdas, taip imituojant radijo transliaciją; surengtos specialios pokerio, rokoko, Italijai ar Miles Davis skirtos laidos. Neretai buvo skaitoma ir poezija.

„Die Harald Schmidt Show“ susilaukė didžiulio populiarumo ir laimėjo nemažai apdovanojimų, o H. Schmidtas ne kartą pripažintas geriausiu vedėju. Dėl ciniško humoro jį spauda praminė „Dirty Harry“ (kaip Clint Eastwood suvaidintas personažas).

2003 m. gruodį, solidarizuodamasis su atleistu Sat.1 direktoriumi Martin Hoffmann, Schmidt paskelbė paliekąs kanalą ir pasiėmė „kūrybinę pertrauką“. Lygiai po metų, 2004 m. gruodį jis grįžo į ARD su savo vėlyvo vakaro pokalbių šou, pervadintu tiesiog „Harald Schmidt“, kurioje daugiau dėmesio buvo skiriama politiniams įvykiams. Pirmoje laidoje po ilgesnės pertraukos Schmidtas pasirodė su ilgais plaukais ir barzda, taip pasišaipydamas iš savęs, neva tuos vienerius metus gyveno atsiskyręs nuo žmonių.

Pasak spaudos, Schmidto prodiuserinė kompanija už 60 laidų per metus iš ARD gaudavo apie 8 mln. eurų (įskaitant vedėjo honorarą, už kiekvieną laidą – po maždaug 133 tūkst. eurų).

2007 m., orientuojantis į jaunesnę auditoriją, H. Schmidto talkininkas Manuel Andrack buvo pakeistas VIVA kanale išgarsėjusiu laidų vedėju Oliver Pocher, o pats šou pervadintas „Schmidt & Pocher“. Dėl kritikos ir krintančių reitingų toks formatas gyvavo tik 2 metus. Nuo 2009 rugsėjo laida vėl buvo rodoma pavadinimu „Harald Schmidt“, tik be jokio talkininko.

2011 m. H. Schmidt patvirtino nepratęsiantis sutarties su ARD ir rugsėjį vėl grįžo į Sat.1 su senu laidos „Die Harald Schmidt Show“ pavadinimu. Šįkart šiame kanale laida gyvavo tik metus. Nuo 2012 rugsėjo H. Schmidt perėjo į abonentinę televiziją „SKY Deutschland“ (kanalus „Sky Hits HD“ ir „Sky Atlantic HD“).

2014 m. gegužę H. Schmidt surengė paskutinę „Die Harald Schmidt Show“ laidą ir pareiškė pasitraukiąs iš televizijos pasaulio,[6] tačiau kartais kaip svečias apsilanko įvairiose laidose. Ne viename vaidybiniame filme ir televizijos seriale suvaidinęs H. Schmidt 2015 m. sausį pranešė sugrįšiantis į ZDF draminį serialą „Das Traumschiff“,[7] o vasario 11 ir 18 d. šveicarų kanale „SRF“ vedė dvi meno ir kultūros laidas „Kulturplatz“.[8] Gruodžio mėn. buvo paskelbta, jog H. Schmidt filmuosis ilgiausiai gyvuojančiame vokiečių detektyviniame seriale „Tatort“.[9]

Viso buvo surengta virš 2 tūkst. „Die Harald Schmidt Show“ ir „Harald Schmidt“ laidų.

Teatrinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. H. Schmidt grįžo į teatro sceną ir tapo Bochumo dramos teatro nariu. Vaidino Samuel Beckett pjesėje „Belaukiant Godo“ ir Daniel Besse „Direktoriai“. 2004 m. jis su kolega Manuel Andrack rengė dviejų valandų kabareto programas „Sprechstunde“, „Einspruch“ bei „Summa cum“. Nuo 2008 m. Schmidt tapo Štutgarto valstybinio teatro nariu. Pagal jo koncepciją buvo pastatytas miuziklas apie Hamletą „Danijos princas“ bei šou programa „Elvis lebt. Und Schmidt kann es beweisen“ (Elvis – gyvas, ir Šmitas gali tai įrodyti). 2007 m. Frankfurte prie Maino baroko rūmuose „Bolongaropalast“ vykusiame teatro festivalyje „Barock am Main“ vaidino daktarą Tomą Diaforą Moljero komedijoje „Tariamas ligonis“. 2012 m. Schmidt gastroliavo kartu su Kelno klasikiniu orkestru „Concerto Köln“, Wolfgang Amadeus Mozart veikale „Teatro direktorius“ atlikdamas pagrindinę, direktoriaus Franko personažo baritono partiją.

Žurnalistinė ir literatūrinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji H. Schmidt knyga „Tränen im Aquarium“ pasirodė 1993 m., antroji „Mulatten in gelben Sesseln“ – 2005 m. Jis taip pat įgarsino audioknygą „Jerry Cotton – Mein erster Fall beim FBI“ (2003 m.).

Nuo 1994 iki 2013 m. H. Schmidt rašė savaitinę apžvalgą viename stambiausių Vokietijos leidinių „Focus“. Nemaža dalis jų buvo sudėtos į knygas, kurių išleistos 10. Pirmoji iš jų „Warum?“ pasirodė 1997 m.

Pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dešimtame ir pirmame šio amžiaus dešimtmečiuose H. Schmidtas tapo geriausiai apmokamu televizijos laidų vedėju. Dėl erudicijos bei juodo humoro tapo vokiškai kalbančių šalių kultine asmenybe ir buvo pramintas „Dirty Harry“, „intelektualiu ciniku“,[10] „vokiškuoju Davidu Lettermanu“, „Late–night–show“ laidų karaliumi[11] ir „Vokietijos šoumenu Nr. 1“.[12]

Vedėjas yra buvęs garsių reklaminių ženklų veidu. Jis reklamavo kavą „Nescafé“, Vokietijos telekomunikacijų įmonės „Deutsche Telekom“ internetinį portalą „T-Online“, „KarstadtQuelle“, farmacijos kompaniją „Hexal“, traukinių transporto kompaniją „Deutsche Bahn“, taip pat bendradarbiavo su „McDonald's“ (laida „McSchmidt-Studio“).

2006 m. žurnalas „Cicero“ išrinko H. Schmidtą antru įtakingiausiu vokiškai kalbančiu intelektualu (po Nobelio premijos laureato Günter Grass).[13]

Minint H. Schmidto 50-etį, 2007 m. rugpjūtį buvo surengtas iškilmingas vakaras, kuriame vedėją sveikino ir muzikinius kūrinius atliko daugybė Vokietijos garsenybių. Šis renginys kartu su H. Schmidto karjeros archyviniais kadrais įamžintas ARD dokumentiniame filme „Herr Schmidt wird 50, will aber nicht feiern“.

Už savo kūrybinę veiklą H. Schmidt laimėjo virš 30 prestižinių teatro, televizijos ir komedijos srities apdovanojimų, įskaitant vienais reikšmingiausių Europoje laikomais „Bambi“, „Telestar“ ir „Romy“, taip pat buvo apdovanotas už už vien prancūzų kalba vestą laidą „Die Harald Schmidt Show – Le show en français“.[14] 2013 m. Prancūzijos prezidentas suteikė H. Schmidtui Garbės legiono (Ordre national de la Légion d’honneur, kurį 1802 m. įsteigė Napoleonas Bonapartas) kavalieriaus laipsnį.[15]

Kitas populiarus vokiečių laidų vedėjas Thomas Gottschalk yra sakęs: "Haraldas Schmidtas visada pritrauks studentų ir intelektualų auditoriją… o aš pasirūpinsiu likusiais. "

Vestos laidos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1988–1991: MAZ ab! (West 3, Das Erste)
  • 1988–1989: Hollymünd (WDR)
  • 1990: Satire-Fest (3Sat)
  • 1990–1995: Pssst… (West 3, Das Erste)
  • 1990–1994: Schmidteinander (West 3, Das Erste)
  • 1991: Gala – Weihnachten mit Harald Schmidt (NDR)
  • 1992–1995: Verstehen Sie Spaß? (Das Erste)
  • 1995–2003, 2011–2014: Die Harald Schmidt Show (Sat.1, Sky Hits)
  • 1998: Das McSchmidt Studio (35 laidos, skirtos Pasaulio futbolo čempionatui) (Sat.1)
  • 2004–2007; 2009–2011: Harald Schmidt (Das Erste)
  • 2006: Was tun, Herr Beckenbauer? (Das Erste)
  • 2006, 2007, 2008: „Bambi“ apdovanojimai (Das Erste)
  • 2007: Pssst… mit Harald Schmidt (Das Erste)
  • 2007–2009: Schmidt & Pocher (Das Erste)
  • 2006, 2008: Olympia mit Waldi & Harry (14 laidų, skirtos žiemos ir vasaros olimpinėms žaidynėms) (Das Erste)
  • 2015: Kulturplatz (SRF 1)

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1997: Die Besten Sprüche aus der Harald Schmidt Show
  • 1998: Die besten Harald Schmidt Sprüche, Vol. 2
  • 2004: Schmidtgift
  • 2005: LiveMitSchmidt

Videografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2000: Harald Schmidt – Respektlos und rezeptfrei
  • 2004: Schmidteinander: Das Beste
  • 2004: Die Harald Schmidt – The Best of Vol. 1 & 2 + Golden Goals
  • 2005: Harald Schmidt – Best of Harald Schmidt 2005
  • 2006: Harald Schmidt – Best of Harald Schmidt 2006
  • 2007: Harald Schmidt – Gala
  • 2008: Harald Schmidt & Oliver Pocher – Das erste Jahr: Best of
  • 2011: Ich hab schon wieder überzogen / Überstehen ist alles
  • 2011: Die Harald Schmidt Show – Die ersten 100 Jahre: 1995–2003
  • 2013: Die Harald Schmidt Show – Die zweiten 100 Jahre: 1995–2003

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1995: Nich’ mit Leo (rež. Ralf Gregan)
  • 1999: Late Show (pagrindinis Conny Scheffer vaidmuo, rež. Helmut Dietl)
  • 2004: 7 Zwerge – Männer allein im Wald (rež. Otto Waalkes)
  • 2005: Vom Suchen und Finden der Liebe (rež. Helmut Dietl)
  • 2008, 2015: Das Traumschiff (ZDF draminis serialas)
  • 2008: Teufelsbraten (dviejų dalių televizijos filmas)
  • 2009: SOKO Stuttgart (ZDF detektyvinis serialas)
  • 2011: Halt auf freier Strecke (rež. Andreas Dresen)
  • 2012: Zettl (rež. Helmut Dietl)

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1986
    • Salzburger Stier – Geriausias debiutuojantis kabaretistas
  • 1988
    • Telestar (paskatinimasis prizas)
  • 1992
    • Europäischer Fernsehwettbewerb – Geriausia pramoginė laida (už „Schmidteinander“)
    • Adolf Grimme Preis (už „Gala – Weihnachten mit Harald Schmidt“)
  • 1993
    • Goldene Europa – Metų šoumenas
    • Telestar
    • Bambi
  • 1994
    • Goldene Kamera – Geriausias pramoginės laidos vedėjas (už „MAZ ab!“)
  • 1997
    • Adolf Grimme Preis (už „Die Harald Schmidt Show“)
    • Bambi – Geriausias pramoginės laidos vedėjas (už „Die Harald Schmidt Show“)
    • Goldener Löwe – Geriausias pramoginės laidos vedėjas
    • Telestar – Geriausias pramoginės laidos vedėjas (už „Die Harald Schmidt Show“)
  • 1998
    • Žiniasklaidos apdovanojimas už kalbos kultūrą (Medienpreis für Sprachkultur)
    • Prix Pantheon – specialus prizas „Reif und Bekloppt“
  • 1999
    • Bayerischer Fernsehpreis (už „Die Harald Schmidt Show“)
    • Romy (už „Die Harald Schmidt Show“)
  • 2000
    • Deutscher Fernsehpreis – Geriausias pramoginės laidos vedėjas
  • 2001
    • Deutscher Fernsehpreis – Geriausias pramoginės laidos vedėjas
    • Goldener Wuschel („už „Brisant“ laidai solidarizuojančio nepailstančio kritiko darbą“)
  • 2002
    • Adolf Grimme Preis (už „Die Harald Schmidt Show“)
    • Goldene Kamera (pramogų kategorijoje)
    • Goldene Feder (už „Die Harald Schmidt Show“ kartu su Manuel Andrack)
    • Theater heute – „Geriausias debiutuojantis aktorius“ (už „Belaukiant Godo“)
  • 2003
    • Deutsch-Französischer Journalistenpreis (už prancūzų kalba vestą laidą „Die Harald Schmidt Show – Le show en français“)
    • Deutscher Fernsehpreis – Geriausia humoro laida (už „Die Harald Schmidt Show“)
    • Hans Bausch Media Preis
    • Hildegard von Bingen Preis für Publizistik
    • NEO Award (už Sat.1 internetinį puslapį www.schmidt.de)
    • OnlineStar (už www.schmidt.de)
  • 2006
    • Preis der beleidigten Zuschauer
  • 2009
    • Hans-Peter Stihl Preis
  • 2011
    • Romy (už geriausią televizijos dokumentinį filmą „Scheitern, Scheitern, besser Scheitern“)
  • 2012
    • Internationaler Mendelssohn Preis zu Leipzig
  • 2013
    • Garbės legiono (Ordre national de la Légion d’honneur) kavalieriaus laipsnis

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2003: Kay Sokolowsky: Late Night Solo – Die Methode Harald Schmidt. Aufbau-Taschenbuch-Verlag, Berlin, ISBN 3-7466-7044-6.
  • 2004: Mariam Lau: Harald Schmidt – Eine Biografie. Ullstein Verlag, Berlin, ISBN 3-548-36675-9.
  • 2006: Peter Reinwarth: Wer ist Harald Schmidt. Edition Steffan, Köln, ISBN 3-923838-53-0.
  • 2009: Julia Wenmakers: Rechtliche Grenzen der neuen Formen von Satire im Fernsehen. Wo hört bei Stefan Raab und Harald Schmidt der Spaß auf?. Verlag Dr. Kovac, Hamburg, ISBN 978-3-8300-4299-0.
  • 2015: Rob Vegas: Ich, Harald Schmidt. ISBN: Goldmann Verlag, 978-3-442-15888-1

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]