Hanna Öberg

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hanna Öberg
Hanna Öberg
Hana Eberg su pasaulio čempionate Oberhofe iškovotais medaliais, 2023 m.
Asmeniniai duomenys
Gimė1995 m. lapkričio 2 d. (28 metai)
Gimimo vietaKiruna, Švedija
Tautybėšvedė
Atstovaujama rinktinėŠvedija Švedija
Ūgis178 cm
Svoris65 kg
Karjera
Sportasbiatlonas
Rinktinėje nuo2012 m.
Statusasaktyvi
Olimpinės žaidynės
Dalyvavimai2 (2018, 2022 m.)
Medaliai3 (2 aukso, 1 sidabro)
Pasaulio čempionatai
Dalyvavimai6 (2017–2024 m.)
Medaliai13 (3 aukso, 4 sidabro, 6 bronzos)
Pasaulio taurė
Debiutas2016 m.
Sezonai8 (2016/17–)
Asmeninės pergalės8
Iš viso pergalių14
Asmeninės
prizinės vietos
28
Iš viso
prizinių vietų
56
Didžiausias pasiekimas
bendroje įskaitoje
4 vieta (2019/20, 2020/21 ir 2021/22)
Informacija atnaujinta 2024-03-09.
Papildoma informacija
VikitekaHanna Öberg

Hana Eberg (šved. Hanna Öberg, g. 1995 m. lapkričio 2 d. Kirunoje, Švedijoje) – švedų biatlonininkė, olimpinė čempionė asmeninėse 15 km lenktynėse ir estafetėje, triskart pasaulio čempionė.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biatlonu užsiima nuo 2005 m. Švedijos rinktinėje nuo 2012 m. Nuo 2012 iki 2016 m. dalyvavo jaunių ir jaunimo čempionatuose, IBU taurėje. 2016 m. Estešunde debiutavo pasaulio taurės varžybose, užėmė šeštą vietą mišrioje estafetėje. 2017 m. debiutavo pasaulio čempionate Hochfilcene, estafetėje ir mišrioje estafetėje buvo šešta. 2017–2018 m. sezone Rūpoldinge iškovojo savo pirmąjį pasaulio taurės medalį – bronzą estafetėje. 2018 m. debiutavo Pjongčano olimpinėse žaidynėse, tapo čempione asmeninėse lenktynėse ir vicečempione estafetėje. 2018–2019 m. sezone buvo viena iš pasaulio taurės lyderių: bendroje įskaitoje užimta penkta vieta, masinio starto rungtyje – pirma. Sezono metu iškovotas pirmas pasaulio taurės medalis asmeninėse rungtyse (bronza persekiojimo lenktynėse Nove Meste) ir pirma pasaulio taurės pergalė (masinio starto lenktynėse Holmenkolene). Sėkmingai pasirodė ir 2019 m. pasaulio biatlono čempionate Estešunde: tapo čempione asmeninėse lenktynėse, iškovojo sidabrą estafetėje ir bronzą vienetų mišrioje estafetėje. 2019–2020 m. sezone pasaulio taurės bendroje įskaitoje užėmė 4 vietą, asmeninėje 15 km rungtyje – pirmą.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užaugo Piteo mieste. Netekėjusi, gyvena Estešunde kartu su švedų biatlonininku Martinu Ponsiluoma.[1] Hanos jaunesnė sesuo Elvira – biatlonininkė, Švedijos rinktinės narė.

Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lentelės sudarytos pagal Tarptautinės biatlono sąjungos statistinius duomenis.[2]

Olimpinės žaidynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Vieta Asmeninės Sprintas Persekiojimas Masinis startas Estafetė Mišri estafetė
2018 Pietų Korėja Pjongčangas Auksas 7 5 5 Sidabras 11
2022 Kinijos Liaudies Respublika Pekinas 16 19 18 25 Auksas 4

Pasaulio čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Vieta Asmeninės Sprintas Persekiojimas Masinis startas Estafetė Mišri estafetė Vienetų mišri estafetė
2017 Austrija Hochfilcenas 55 40 49 6 6 Nevyko
2019 Švedija Estešundas Auksas 4 5 4 Sidabras 5 Bronza
2020 Italija Antholcas 4 18 4 Bronza 5 11 4
2021 Slovėnija Pokljuka Sidabras 10 13 7 5 Bronza Bronza
2023 Vokietija Oberhofas Auksas Sidabras 12 Auksas Bronza 9 4
2024 Čekija Nove Mestas 16 8 5 9 Sidabras Bronza 4
*Žiemos olimpinių žaidynių metais pasaulio čempionatai nerengiami.

Pasaulio taurė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sezonas Bendra įskaita Asmeninės Sprintas Persekiojimas Masinis startas
Taškai Vieta Taškai Vieta Taškai Vieta Taškai Vieta Taškai Vieta
2016–17 131 46 43 25 37 55 51 44
2017–18 167 38 16 42 74 38 37 49 40 31
2018–19 741 5 94 4 214 8 213 7 220 1
2019–20 741 4 128 1 245 5 168 4 200 3
2020–21 826 4 90 3 296 3 235 4 165 7
2021–22 661 4 306 3 262 3 93 14
2022–23 710 7 153 3 198 12 164 12 195 3
2023–24 528 12 47 21 139 15 213 10 129 9

*nuo 2022–2023 sezono pasikeitė taškų skaičiavimo sistema

Asmeninės prizinės vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sezonas Varžybų vieta Rungtis Vieta
2017–18 Pietų Korėja Pjongčangas Asmeninės 1
2018–19 Čekija Nove Mestas Persekiojimas 3
2018–19 Vokietija Rūpoldingas Sprintas 3
2018–19 Švedija Estešundas Asmeninės 1
2018–19 Norvegija Holmenkolenas Persekiojimas 3
2018–19 Norvegija Holmenkolenas Masinis startas 1
2019–20 Austrija Hochfilcenas Persekiojimas 2
2019–20 Vokietija Rūpoldingas Sprintas 2
2019–20 Vokietija Rūpoldingas Persekiojimas 3
2019–20 Slovėnija Pokljuka Asmeninės 2
2019–20 Slovėnija Pokljuka Masinis startas 1
2019–20 Italija Antholcas Masinis startas 3
2019–20 Čekija Nove Mestas Masinis startas 2
2020–21 Suomija Kontiolahtis Sprintas 1
2020–21 Suomija Kontiolahtis Sprintas 1
2020–21 Suomija Kontiolahtis Persekiojimas 3
2020–21 Austrija Hochfilcenas Persekiojimas 2
2020–21 Vokietija Oberhofas Sprintas 2
2020–21 Vokietija Oberhofas Masinis startas 3
2020–21 Vokietija Antholcas Masinis startas 2
2020–21 Slovėnija Pokljuka Asmeninės 2
2021–22 Švedija Estešundas Sprintas 1
2021–22 Prancūzija Ansi Persekiojimas 3
2021–22 Vokietija Oberhofas Persekiojimas 2
2021–22 Vokietija Rūpoldingas Persekiojimas 3
2022–23 Suomija Kontiolahtis Asmeninės 1
2022–23 Vokietija Oberhofas Sprintas 2
2022–23 Vokietija Oberhofas Asmeninės 1
2022–23 Vokietija Oberhofas Masinis startas 1
2022–23 Norvegija Holmenkolenas Sprintas 2
2022–23 Norvegija Holmenkolenas Masinis startas 1
2023–24 Šveicarija Lencerheidė Masinis startas 3
*Pasaulio taurės, Pasaulio čempionatų ir Olimpinių žaidynių rezultatai.
**Lentelių duomenys atnaujinti 2024-03-17.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Linus Norberg, Stjärnparet visar upp nya bostaden – så mycket kostade villan, Hänt, 2022-10-30. Nuoroda tikrinta 2023-03-22.
  2. Hanna Öberg, Datacenter, IBU.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]