Haličo-Voluinės žygis į Lietuvą (1249)
| Haličo-Voluinės žygis į Lietuvą | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
 Haličo-Voluinės kunigaikštystė Belso kunigaikštystė
|
Lietuvos kunigaikštystė | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Danielius Haličietis Vasilko Romanovičius  Levas Danilovičius
|
Mindaugas | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||||
Haličo-Voluinės žygis į Lietuvą (1249) – 1249 m. įvykęs Haličo ir Voluinės kunigaikštysčių kariaunų žygis į Lietuvą. Nors žygis paprastai aprašomas kaip konfliktas dėl teritorijų,[1] po jo teritorinių pokyčių neįvyko, slavų kunigaikštysčių kariaunos apsiribojo apiplėšusios Lietuvos teritoriją.[2]
Žygis aprašytas Haličo-Voluinės metraštyje.[3][4] Jame užfiksuota, kad Haličo pajėgoms vadovavo kunigaikštis Danielius Haličietis, Voluinės – kunigaikštis Vasilko Romanovičius, prie kurių prisijungė apie 1234 m. prie Haličo-Voluinės prijungtos, tačiau atskiru dariniu išlikusios Belzo kunigaikštystės valdovas Levas Danilovičius. Laikoma, kad lietuvių pajėgoms vadovavo Mindaugas.[2]
Manoma, kad Haličo-Voluinės pajėgos pajėgos judėjo maršrutu maršrutu Cholmas – Naugardukas. Apiplėšusios Naugarduko apylinkes ir greičiausiai po nepavykusio miesto šturmo Danieliaus Haličiečio pajėgos atsitraukė link Zditovo, Vasilko Romanovičiaus – link Valkovysko, Levo Danilovičiaus – link Uslonimo (Slanimo).[1][4]
Apie lietuvių surengtą persekiojimą metraštyje neminima, todėl manytina, kad Haličo-Voluinės pajėgoms, išsiskaidžius į tris dalis, pavyko sėkmingai pasitraukti iš Lietuvos.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Галицко-Волынская летопись. p. 262.
- Набег русских войск на Литву, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., Runivers.ru – Россия в подлиннике.
- Полное собрание русских летописей. Т. 2.
- Соловьев, Сергей Михайлович., История России с древнейших времен / соч. Сергея Соловьева. – Изд. 5-е. -Москва : В Унив. тип. (Катков и К°), 1874–1889.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Набег русских войск на Литву, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., Runivers.ru – Россия в подлиннике.
- ↑ 2,0 2,1 Соловьев, Сергей Михайлович., История России с древнейших времен / соч. Сергея Соловьева. – Изд. 5-е. -Москва : В Унив. тип. (Катков и К°), 1874–1889. p. 204.
- ↑ Галицко-Волынская летопись. p. 262.
- ↑ 4,0 4,1 Полное собрание русских летописей. Т. 2. Стб. 815.