Pereiti prie turinio

Halgrimuro bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Halgrimuro bažnyčia
Hallgrímskirkja
Vaizdas 2014 m.
Valstybė Islandijos vėliava Islandija  (Reikjavikas)
Religija krikščionybė  (liuteronybė)
Tipas parapijinė bažnyčia
Raida
  Pradėta: 1945  Pašventinta: 1986 m. spalio 26 d.
Būklė veikianti
Architektas Gudjounas Samuelsonas
Stilius ekspresionistinė, neogotika
Dydis
Aukštis: 74.5 m
Žemėlapis
Vikiteka Halgrimuro bažnyčia

Halgrimuro bažnyčia (isl. Hallgrímskirkja, tariama [ˈhatl̥ˌkrimsˌcʰɪr̥ca]) – liuteronų (Islandijos bažnyčios) parapijinė bažnyčia Reikjavike, Islandijoje. Aukščiausia bažnyčia Islandijoje (aukštis – 74,5 m), aukščiu nusileidžianti tik Smauratorgo bokštui Koupavogure.[1] Įstabi dėl savo išskirtinio išlenkto bokšto ir šoninių sparnų, dėl to yra tapusi svarbiu Islandijos nacionalinio identiteto simboliu nuo pat jos statybos užbaigimo 1986 m.[2] Bažnyčia pavadinta islandų poeto ir dvasininko Halgrimuro Petiursono (1614–1674), „Kančios himnų“ autoriaus, garbei.

Pastatyta ant Skoulaviordiuholto kalvos netoli Reikjaviko centro ir yra tapusi viena žinomiausių miesto panoramos elementų. Valstybinis architektas Gudjounas Samuelsonas bažnyčią projektuoti baigė 1937 m. Sakoma, kad projektuodamas siekė, kad ji primintų Islandijos kraštovaizdžio uolienas, kalnus ir ledynus.[3] Pavyzdžiui, stulpinės bazalto „vargonų vamzdžių“ formacijos turėjusios priminti Svartifoso krioklį.[2] Projektas stiliumi panašus į Kopenhagoje, Danijoje, esančios 1940 m. statytos ekspresionistinės Grundtvig bažnyčios (Grundtvigskirken) architektūrą ir 1933 m. užbaigtos statytos Kirche am Hohenzollernplatz bažnyčios Berlyne, Vokietijoje, architektūrą; šios dvi bažnyčios laikomos padariusiomis įtaką Halgrimuro bažnyčios architektūrai.[2]

Viduje įrengti dveji dideli vargonai.

  1. Organ Fireworks VII – Christopher Herrick at the organ of the Hallgrimskirkja (CD). Hyperion. 1997.
  2. 2,0 2,1 2,2 Benárd, Aurél (2018 m. rugsėjo mėn.). „Hallgrímskirkja, Reykjavík. A Late Example of Expressionist Church Architecture“. YBL Journal of Built Environment. 6 (1): 86–102. doi:10.2478/jbe-2018-0006. S2CID 73608519.
  3. „Um Hallgrímskirkju“. 2015-05-26. Suarchyvuotas originalas 2021-06-01. Nuoroda tikrinta 2021-02-07.