Hakerių kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Siūloma visų hakerių emblema („sklandytuvas“)

Hakerių kultūra – nuostatų, pažiūrų bei elgesio taisyklių rinkinys, nusistovėjęs tarp hakerių bei su jais susijusių žmonių. Savo esme ji labiau atspindi ne kuo užsiimama (praeityje daug buvo užsiimama kompiuteriais) bet kaip užsiimama. [1][2] Ji potencialiai tinka daugelyje sričių kur reikalingas ar galimas rimtas, gilus dalyko išmanymas. Praeityje žodis „hakeris“ neturėjo dabar įprastos „kompiuterinio nusikaltėlio“ prasmės ir reiškė ekspertą kuris išmano kompiuterius, mėgsta savo darbą, yra jame labai patyręs ir ką nori gali su tais kompiuteriais padaryti.[3]

Hakerių atmainos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skiriamos dvi hakerių subkultūros, atsiradusios beveik tuo pat metu, apie 1960 metus.

Akademinė kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akademinė hakerių subkultūra pradėjo vystytis mokslo aplinkoje, pasirodžius pirmiesiems minikompiuteriams, greičiausai pradedant nuo MIT, kuriame kažkada dirbo ir Richard Stallman.[4] Apie 1961 metus ji susijungė su pirmųjų Interneto bandytojų kultūra, apie 1980 metus – su Unix kultūra ir apie 1987 metus įtraukė žmones, kurių hobis buvo pirmieji mikrokompiuteriai. Nuo maždaug 1990 metų ši subkultūra didele dalimi sutampa su laisvosios programinės įrangos judėjimu. Vienas pirmųjų socialinių tinklų, dabar nebeveikianti Advogato svetainė, buvo skirtas būtent šiems entuziastams (jų pačių ir sukurtas).

Hobio ir interneto kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hobio ir interneto subkultūros hakeriai daugiau domėjosi įvairiais kompiuteriniais žaidimais ir gilinosi, ką juose galima perdaryti savaip bei kaip panaikinti juose esančią gamintojo apsaugą nuo nelegalaus kopijavimo. Šios dvi subkultūros turi kai kurių bendrų idėjų ir ryškiai viena nuo kitos atsiskyrė tik apie 1983 metus. Akademinės pakraipos hakeriai reikalauja skirti šias kultūras nes nenori būti siejami su piratine programine įranga bei įsilaužimais į kompiuterines sistemas, nes jie tokiais dalykais neužsiima. GNU ir kiti panašūs projektai skiria itin daug dėmesio tam, kad visa jų veikla būtų absoliučiai legali [5]. Kopijuotojams ir įsilaužėliams įvardinti jie siūlo atskirą krakerio (angl. cracker) terminą. Hobio ir interneto subkultūra, priešingai, siekia susitapatinti su visu hakerų judėjimu.

Bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai hakerių kultūros bruožai yra

  • Itin didelis laisvės nagrinėti, suprasti ir žinoti vertinimas. Nepakantumas bet kokioms paslaptims.
  • Galimybės laisvai keistis informacija vertinimas, laikant tai tiek siektinu idealu, tiek ir naudinga praktine strategija.
  • Teisės bei galimybės sukurti savo, nepriklausomą programavimo projekto atšaką vertinimas.
  • Būtinybės ieškoti racionalaus sprendimo akcentavimas.
  • Menka išankstinė pagarba bet kokiems autoritetams. Nori pagarbos – parodyk ką sugebi.
  • Humoras kalbant tiek apie juokingus, tiek ir apie rimtus dalykus.

Simboliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akademinės pakraipos hakeriai turi keletą būdingų emblemų bei aprangos atributų, tokių kaip Linux pingvinas ar BSD kipšas. Visų hakerių bendra emblema yra pasiūlytas matematinio žaidimo „gyvenimas“ figūra „sklandytuvas“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. The Hacker Community and Ethics: An Interview with Richard M. Stallman, 2002 (gnu.org) in a spirit of playfulness and exploration is termed "hacking". However, the defining characteristic of a hacker is not the activities performed themselves (e.g. programming), but the manner in which it is done
  2. Stallman, Richard (2002). „On Hacking“. Nuoroda tikrinta 2008-03-16. 
  3. The Engineers Data Guide. etymonline.com
  4. „The Hacker's Ethics“. Nuoroda tikrinta 31 August 2011. 
  5. FSF GNU Classpath projekto „Hakerio taisyklės“ [1]