Haja
Haja (šum. dha-ià (dHA-NI), dha-a-a) – dievas Mesopotamijos mitologijoje, rašto deivės Nisabos sutuoktinis.[1] Kaip ir ši, buvo siejamas su raštininkais, be to, atliko durų sergėtojo vaidmenį. Galėjo būti siejamas ir su javais. Kai kada Haja buvo laikomas deivės Ninlilės tėvu.[2]
Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
AN = dA-nu-um dievų sąraše minimas kartu su dlugal-[ki-sá-a] – dievybe, siejama su durininkais. Jau Trečiosios Ūro dinastijos laikais dievui Hajai buvo aukojama drauge su aukomis „vartams“. Manoma, kad tokia sąsaja galėjo atsirasti dėl vienos iš Hajos šventviečių lokalizacijos.[2]
Javų deivės ir drauge raštijos meno globėjos Nisabos sutuoktiniu Haja laikytas bent jau nuo Senosios Babilonijos karalystės laikotarpio. Išlikęs šiuo laikotarpiu datuojamas šumerų himnas Hajos garbei. Šiame himne atsispindi Hajos – rašto dievybės ir durų sergėtojo – funkcijos. Kadangi himnas išlikęs tik Ūre, prancūzų asirologo Dominique Charpin nuomone, jis galėjo būti sukurtas Larsos karaliaus Rim-Sino apsilankymo Ūre, svarbiausioje dievo Nanos šventykloje (Ekišnugal), proga.[2]
Hajos sąsajos su javais nėra aiškios, bandant jas pagrįsti, daugiausia remiamasi nepatikimais etimologiniais aiškinimais. Dvikalbiame hatų-hetitų tekste iš Anatolijos aptinkamas dievavardis Haia(-)amma. Šiame tekste, kreipimesi į hetitų javų dievą Halkį, dievavardis vartojamas įvardinti hatų javų deivę Kait. Visgi nėra aišku, ar įmanoma rasti sąsajų su dha-ià.[2]
Haja buvo laikomas ir Enlilio agrig pareigūnu. Dievų sąraše AN = Anu ša amēli (97–98 eilutėse) Haja įvardijamas „gausos Nisaba“, o pati jo sutuoktinė įvardijama „išminties Nisaba“.[2]
Būta bandymų kildinti Hajos vardą iš dievo Ea vardo, kuris Ebloje buvo Ḥayya, tačiau šia hipoteze smarkiai abejojama. Nėra aišku ir tai, kaip Haja bei Ea susiję (ir ar apskritai susiję) su kita į vakarus nuo Mesopotamijos garbinta dievybe, taip pat vadinta Ḥayya.[2]
Kultas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš pradžių Hajos kultas daugiausia buvo paplitęs pietinėje Mesopotamijoje (Umoje, Ūre, Kuaroje). Ūre Hajos kulto vieta buvo įrengta mėnulio dievo Nanos Ekišnugal šventykloje. Būta teigiančių, kad Haja garbintas ir Maryje (šiaurinė Sirija). Vis dėlto prancūzų asirologas Jean-Marie Durand, remdamasis Mario įrašu, kuriame išvardijami šio miesto dievai, tvirtino, jog Maryje Nisabos sutuoktiniu laikytas dSUMUQAN (tariama Šahan). Taigi, Maryje Haja buvo nesusijusi dievybė tokiu pat vardu.[2]
Viename Naujosios Asirijos karalystės laikų įraše nurodoma, jog Hajos kulto vietos būta dievo Ašūro šventykloje Ašūro mieste. Be to, dviejuose fragmentiškuose įrašuose iš Ninevijos užsimenama apie Asirijos karaliaus Sinaheribo (valdė 704–681 m. pr. m. e.) planuojamas Hajos šventyklos statybas. Nėra aišku nei tai, kur tokia šventykla turėjo būti pastatyta, nei tai, ar ji apskritai buvo pastatyta.[2]
Dievybės vardas pirmąkart paliudytas Faros (šumerų Šurupakas, dab. pietų Irakas) įraše („mokyklinėje lentelėje“), kuris datuojamas XXVI a. pr. m. e. Kontekstas nėra aiškus. Daugiausia Hajos kultas paliudytas Trečiosios Ūro dinastijos laikais. Dievybė garbinta Umoje, Ūre, Kuaroje.[2]
Ur5-ra I žodžių sąrašo Senosios Babilonijos karalystės laikotarpio versijoje (vardijami daiktai iš medžio) vienas iš daiktų pavadintas Hajos vardu (giš dha-ià). Sąraše jis siejamas su mediniais įnagiais, kurie naudoti rašto reikmėms. Dėl neaiškių priežasčių viename Senosios Babilonijos karalystės laikų tekste žodis „povas“ užrašytas įtraukiant Hajos vardą (dha-iàmušen).[2]
Pasibaigus Senosios Babilonijos karalystės laikotarpiui (ar dar anksčiau), Hajos kultas Babilonijoje nunyko. Kita vertus, gali būti, kad Hajos kultas šiuo laikotarpiu tiesiog nėra paliudytas. Hajos kultas atgaivintas Naujosios Asirijos karalystės laikais, kaip minėta, karalius Sinaheribas planavo pastatydinti šiam dievui šventyklą. Šiuo laikotarpiu Haja vis dar buvo laikomas rašto dievu. Manoma, kad kaip rašto dievas Haja Ašūre vykdavusios šventės metu „vadovaudavęs“ „Subartu dievų“ procesijai. Tam tikrą vaidmenį Haja atliko ir Ašūro Naujųjų metų šventėje.[2]
Ikonografijoje nėra vaizduojamas.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 143. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 2,10 2,11 Mark Weeden, 'Haya (god)', Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses, Oracc and the UK Higher Education Academy, 2016. Nuoroda tikrinta 2019-11-22.
