Habibula Kalakanis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Habibula Kalakanis
Habibullah Kalakani of Afghanistan.jpg
Habibula Kalakanis, 1929 m.
Gimė apie 1890 m.
Kalakanio km., Afganistanas
Mirė 1929 m. lapkričio 2 d. (~39 metai)
Kabulas
Pareigos Afganistano karalius
1929 m. sausis−spalis

Habibula Kalakanis (ir Bačė Sakao, apie ‎1890 m. – 1929 m. lapkričio 2 d.) – Afganistano karalius, valdęs 9 mėnesius per 1929 m.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Habibula gimė Kalakanio kaime apie 1890 m. netoli Kabulo, dėl ko buvo pramintas Kalakaniečiu. Jis buvo žemakilmis tadžikas ir pramintas Bače Sakao (Bach-e saqqau), „vandens nešėjo sūnumi“, nes jo tėvas Aminula užsidirbdavo nešiodamas vandenį. Sakoma, kad jis užsiėmė įvairiais darbais, kol 1919 m. pradėjo tarnauti Osmanų kariniui garnizonui Kabule, iš kurio pabėgo pasigrobęs šautuvą į Pešavarą, kur kiek laiko dirbo arbatos pardavėju. Po to jis kalėjo Paračinare 11 mėnesių už įsiveržimą į svetimus namus. Po 1924 m. Mangalo maišto Afganistane jis pradėjo plėšikauti kalnuose. Sakoma, kad su savo būriu jis buvo gailestingas vargšams, tačiau negailėjo valstybės pareigūnų ir turtingų keliautojų. Ilgainiui jis tapo nepatenkintųjų karaliaus Amanulos modernizavimo reformomis provincijos gyventojų lyderiu. Kai jį parėmė kohistaniečių pajėgos ir kilo puštūnų genčių maištai į rytus nuo Kabulo Habibula pasinaudojo situacija ir 1928 m. gruodį įsiveržė į Kabulą. Vyraujant sostinėje maišačiai Amanula iš jos pabėgo, o sostą perdavė broliui Inajatulai, kuris po 3 dienų jo atsisakė. 1929 m. sausio 17 d. Habibula pasiskelbė valdovu.

Habibula atstovavo tradiciškai nusiteikusiems gyventojams, kurie nepriėmė Amanulos reformų. Savo inauguracinėje kalboje Habibula tvirtino: „Aš paskelbiau šventąjį karą vardan tikrojo tikėjimo apsaugos ir kad apsaugočiau jus, broliai, nuo bedieviškumo ir stokos, kad sustabdyti valstybės iždo švaistymą mokyklų statyboms, o išdalinti pinigus kareiviams, kad jie nebūtų alkani, ir muloms, kad jie mokytų“. Kitą dieną jis paskelbė proklamaciją, kurioje kaltino Amanulą daug kuo pažeidus šariatą, žadėjo atšaukti privalomąją karinę tarnybą, uždaryti visas mokyklas. Vasarį atnaujino valstybinių išmokų mokėjimą dvasininkams, buvo atidaryta naujų medresių. Buvo atšauktos daugelis Amanulos reformų, ypač tų, kurios taikytos moterims, persekiojami intelektualai, uždaryti laikraščiai. Sakoma, kad užgrobęs karališkuosius rūmus Habibula perėmė 750 tūkst. svarų sterlingų, kas jam padėjo trumpam laikui išsilaikyti valdžioje. Tačiau valstybės iždas buvo tuščias dėl Amanulos išlaidų reformoms ir, nors Habibula žadėjo atšaukti mokesčius, norint išsilaikyti jam teko juos padidinti. Prieš jį formavosi opozicija. Be to, buvo visiškai aišku, kad tadžikas nesulauks Afganistane ilgai valdžiusių puštūnų duranių palaikymo. Nei D. Britanija, nei sovietų Rusija nerizikavo pripažinti oficialiai jo karaliumi. Po Pirmojo pasaulinio karo, tiek britai, tiek rusai norėjo ramybės prie savo sienų, o Habibulos propaguotas islamizmas kėlė pavojų. Jie susitarė, kad Muhamedas Nadirasduranių, kurį rėmė britai, bus tinkamas kandidatas. Habibulos Kalakanio reali valdžia niekuomet neišėjo iš Kabulo ir keliolikos kitų didžiųjų miestų ribų. Iki 1929 m. vasaros jo rėmėjai atsilaikė prieš Muhamedo Nadiro pajėgas rytuose, o Kandahare gilzajai, iš opozicijos duraniams, sabotavo Amanulos bandymus suorganizuoti savo pajėgas. Habibulos nauji mokesčiai nuteikė prieš jį provincijų žemdirbius, turto konfiskavimo akcijos kėlė nepasitenkinimą. Galų gale jis pradėjo leisti popierinius ir netgi pinigus, pagamintus iš odos, bei prastesnės kokybės monetas. Habibulai praradus palaikymą 1929 m. spalio 13 d. Muhamedo Nadiro pajėgos įžengė į Kabulą ir jis spalio 15 d. pasiskelbė karaliumi. Habibula pabėgo į gimtąsias vietas, iš kurių buvo išviliotas melagingai pažadėjus saugumą, ir nužudytas 1929 m. lapkričio 2 d.

Afganų istorikai Habibulos karaliavimą priskyrė laimingų aplinkybių, Amanulos pareigūnų išdavikiškumo kompleksui. Prastuolis, beraštis plėšikas iš kaimo jiems atstovavo tamsumą ir reakcingumą. Kitų Afganistano istorikų, daugiausiai ne puštūnų, požiūris į Habibula palankesnis. Amžininkas, poetas Chalilula Chalilis tikino, kad Habibulai išties rūpėjo žmonių gerovė, jis jaudinosi dėl socialinių reikalų, gentinės nelygybės ir nebuvo toks tamsus kaip vaizduojamas. 2016 m. rasti Habibulos Kalakanio ir kartu nužudytų bendražygių palaikai buvo perlaidoti Kabule.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Modern Afghanistan– A History of Struggle and Survival, 2012, p. 95-99
  • Historical Dictionary of Afghanistan, 2012, p. 183
  • Al Jazeera kanalas