Pereiti prie turinio

Haaretz

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Haaretz

„Haaretz“ laida anglų ir hebrajų kalbomis
KalbaHebrajų, anglų
TipasDienraštis
FormatasBerliner
SavininkasSchockenų šeima (75 %)
Leonid Nevzlin (25 %)[1]
LeidėjasAmos Schocken
RedaktoriusAluf Benn[2]
Įsteigta1919 m.
Politinis spektrasCentro kairė
Liberalizmas
Progresyvizmas
BūstinėTel Avivas, Izraelis
Tiražas72 000 egzempliorių[3]
Svetainė

„Haaretz“ (hebr. ‏הָאָרֶץ‏‎ = Haʾaretz – ‘[Izraelio] žemė’, arba ‘Tėvynė’) – Izraelio nacionalinis dienraštis, einantis nuo 1919 m. Tel Avive (iki 1922 m. Jeruzalėje).[4] Seniausias ir vienas didžiausių šalies laikraščių.[5] Leidžiamas hebrajų ir anglų kalbomis „berliner“ formatu; prieinamas ir internete. Žinomas dėl savo kairiųjų ir liberalių pažiūrų šalies vidaus ir tarptautiniais klausimais.[6]

2022 m. „Haaretz“ buvo trečias pagal tiražą šalies laikraštis.[5] Dienraštis, ypač jo angliškoji versija, plačiai skaitomas tarptautinių stebėtojų ir dažnai aptariamas užsienio spaudoje.[7] „Haaretz“ laikomas įtakingiausiu ir labiausiai gerbiamu Izraelio laikraščiu.[8]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Haaretz“ įsteigtas 1919 m. socialistinių pažiūrų sionistų imigrantų (daugiausia iš Rusijos) iniciatyva.[9][10] Iš pradžių vadinosi Hadašot Haʾaretz („Tėvynės naujienos“). Vėliau pavadinimas sutrumpintas iki Haaretz.[11] Iš pradžių buvo leidžiamas Jeruzalėje, 1922 m. persikėlė į Tel Avivą.[10]

1935 m. laikraštį įsigijo žydų verslininkas Salman Schocken, 1934 m., naciams atėjus į valdžią, palikęs Vokietiją.[12] Schockenų šeima buvo vienintelė bendrovės „Haaretz Group“ savininkė iki 2006 m., kai 25 % jos akcijų pardavė Vokietijos leidyklai „M. DuMont Schauberg“.[13]

2011 m. Rusijos verslininkas Leonidas Nevzlinas įsigijo 20 % „Haaretz Group“ akcijų (15 % iš Schockenų šeimos ir 5 % iš „M. DuMont Schauberg“).[14] 2019 m. Schockenų šeima įsigijo visas „M. DuMont Schauberg“ priklausančias „Haaretz“ akcijas.[1] Nuo tada Schockenams priklauso 75 %, o Leonidui Nevzlinui – 25 % laikraščio akcijų.[1]

2024 m. lapkritį Izraelio vyriausybė nurodė savo pareigūnams bei vyriausybės finansuojamų įstaigų darbuotojams boikotuoti „Haaretz“ ir uždraudė laikraštyje skelbti vyriausybės reklamą.[15] Pasak „The Guardian“, „Haaretz“ paskelbė tyrimų apie aukštų pareigūnų ir kariuomenės neteisėtus veiksmus ar piktnaudžiavimus ir jau seniai yra dabartinės vyriausybės taikinyje“.[16]

Redakcinė linija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Haaretz“ apibūdina save kaip turintį „plačiai liberalią poziciją šalies vidaus ir tarptautiniais klausimais“.[17] Laikraštis apibūdinamas kaip „liberalus saugumo, pilietinių teisių ir ekonomikos klausimais, palaikantis Aukščiausiąjį Teismą, labai kritiškas Netanjahu vyriausybės atžvilgiu“.[18] Kiti jį vadina liberaliu, centro kairės, kairiųjų pažiūrų ir vieninteliu dideliu kairiųjų pažiūrų laikraščiu šalyje.[27]

Laikraštis prieštarauja Izraelio okupacijai Palestinos teritorijose ir nuosekliai remia taikos iniciatyvas.[28]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. 1 2 3 Haaretz management (2019-12-19). „Shareholders Bought Haaretz Stock Owned by M. DuMont Schauberg“. Haaretz. Suarchyvuota iš originalo 2021-05-09. Nuoroda tikrinta 2021-05-09.
  2. ↑ „Aluf Benn named new editor-in-chief of Haaretz“. Haaretz. 2011-08-01. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-23. Nuoroda tikrinta 2013-02-10.
  3. ↑ „Dov Alfon named as new Haaretz editor-in-chief“. Haaretz. 2008-02-12. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-23. Nuoroda tikrinta 2013-02-10.
  4. ↑ „Haarec“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Nuoroda tikrinta 2025-08-22.
  5. 1 2 „ישראל היום או ידיעות? זה העיתון הנקרא בישראל | סקר TGI“. Ice (hebrajų). 2022-01-31. Suarchyvuota iš originalo 2023-03-14. Nuoroda tikrinta 2022-09-04.
  6. ↑ „Israel — Hebrew- and English-Language Media Guide“ (PDF). Open Source Center. 2008-09-16. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-05-08. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
  7. ↑ Sheizaf, Noam (2010-10-26). „The political line of Israeli papers (a reader's guide)“. +972 Magazine. Suarchyvuota iš originalo 2022-07-15. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
  8. ↑ The Center for Research Libraries (CRL). „CRL Obtains Haaretz“. crl.edu (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2018-05-06. Nuoroda tikrinta 2018-05-05.
  9. ↑ „Israel — Hebrew- and English-Language Media Guide“ (PDF). Open Source Center. 2008-09-16. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-05-08. Nuoroda tikrinta 2014-02-13.
  10. 1 2 Marmari, Hanoch (2004-04-16). „A fine and fragile balance“. Haaretz. Suarchyvuota iš originalo 2012-11-03. Nuoroda tikrinta 2013-02-10.
  11. ↑ Cohen, Yoel. „Haaretz“. Encyclopedia.com. Suarchyvuota iš originalo 2023-06-16. Nuoroda tikrinta 2024-02-21. From Encyclopaedia Judaica 2nd ed.{{cite web}}: CS1 priežiūra: postscript (nuoroda)
  12. ↑ Amos Schocken (2002-09-18). „A newspaper's mission“. Haaretz. Suarchyvuota iš originalo 2014-10-07. Nuoroda tikrinta 2014-10-05.
  13. ↑ „M. DuMont Schauberg. Press-release“. Dumont.eu. Suarchyvuotas originalas 2012-02-26. Nuoroda tikrinta 2013-02-10.
  14. ↑ Li-or Averbach (2011-06-12). „Russian immigrant billionaire buys 20% of "Haaretz"“. Globes. Suarchyvuota iš originalo 2014-10-06. Nuoroda tikrinta 2014-10-05.
  15. ↑ Lis, Jonathan (2024-11-24). „Israeli Government Imposes Sanctions on Haaretz, Cuts All Ties and Pulls Advertising“. Haaretz. Suarchyvuota iš originalo 2024-11-25. Nuoroda tikrinta 2024-11-24.
  16. ↑ Burke, Jason (2024-11-24). „Israeli government orders officials to boycott left-leaning paper Haaretz“. The Guardian (Didžiosios Britanijos anglų). ISSN 0261-3077. Nuoroda tikrinta 2024-11-25.
  17. ↑ „About Haaretz“. Haaretz. Suarchyvuota iš originalo 2013-11-14. Nuoroda tikrinta 2014-10-05.
  18. ↑ Dridi, Tarak (2020-07-09). „Reporting Strategies of Israeli Print Media: Jerusalem Post and Haaretz as a Case Study“. SAGE Open. 10 (3). doi:10.1177/2158244020936986. ISSN 2158-2440. S2CID 222080595.
  19. ↑ Kaspî, Dān (1986 m. sausio mėn.). Media Decentralization: The Case of Israel's Local Newspapers. Transaction Publishers. pp. 16–. ISBN 978-1-4128-2833-8.
  20. ↑ Sharkansky, Ira (2000). The Politics of Religion and the Religion of Politics: Looking at Israel. Lexington Books. ISBN 9780739101094. Suarchyvuota iš originalo 2023-11-24. Nuoroda tikrinta 2020-11-11.
  21. ↑ „Israeli media vents fury at Likud“. BBC News. 2002-12-17. Suarchyvuota iš originalo 2004-05-03. Nuoroda tikrinta 2010-05-04.
  22. ↑ Mya Guarnieri (2011-02-06). „The death of Israeli democracy“ (English leid.). Al Jazeera. Suarchyvuota iš originalo 2011-10-05. Nuoroda tikrinta 2014-10-05.
  23. ↑ „Sharon orders Gaza pullout plan“. BBC News. 2004-02-02. Suarchyvuota iš originalo 2008-12-03. Nuoroda tikrinta 2010-03-05.
  24. ↑ „Israeli authors urge ceasefire talks with Hamas“. Reuters. 2007-09-24. Suarchyvuotas originalas 2014-10-06. Nuoroda tikrinta 2014-10-05.
  25. ↑ „Propaganda war“. The Economist. 2014-08-16. Suarchyvuota iš originalo 2014-08-14. Nuoroda tikrinta 2010-03-05.
  26. ↑ Cohen, I. Mateo (2022 m. pavasaris). „The Right-Wing 'One-State Solution': Narrative, Proposals, and the Future of the Conflict“. Israel Studies. 27 (1). Indiana University Press: 132–155. doi:10.2979/israelstudies.27.1.06. JSTOR 10.2979/israelstudies.27.1.06. S2CID 247621415.
  27. ↑ [19][20][21][22][23][24][25][26]
  28. ↑ Israel — Hebrew- and English-Language Media Guide, p. 14

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Haaretz&oldid=7624394"