Gyvenimas yra gražus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gyvenimas yra gražus
Vitaebella.jpg
Pavadinimas La vita è bella
Kilmės šalis Italija
Režisierius Roberto Benigni
Prodiuseris (-iai) Gianluigi Braschi
John M. Davis
Elda Ferri
Vaidina Roberto Benigni
Nicoletta Braschi
Metai 1997
Žanras romantinė komedija
Trukmė 116 min.
Kalba italų
vokiečių
anglų
IMDb įrašas

Gyvenimas yra gražus (it. La vita è bella) – 1997 m. itališkas filmas, sukurtas Roberto Benigni (kuris pats jame ir vadino). Jame vaizduojamas Italijos žydo Gvido Orefičio gyvenimas.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Filmas laimėjo net 3 Oskarus: už geriausią muziką, kaip geriausias užsienio kalbos filmas ir Roberto Benigni kaip geriausias aktorius. Taip pat laimėjo apdovanojimus Kanų kino festivalyje, Cezario apdovanojimą.

Aktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Aktorius – vaidmuo
  • Roberto Benigni – Gvidas Orefičė (Italijos žydas, knygyno savininkas, padavėjas)
  • Nicoletta Braschi – Dora (Gvido žmona)
  • Giorgio Cantarini – Jošua Orefičė (Gvido ir Doros sūnus)
  • Giustino Durano – Elizėjus Orefičė (Gvido dėdė)
  • Horst Buchholz – daktaras Lesingas (koncentracijos stovyklos daktaras, Gvido draugas)

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės

Pirmoji filmo dalis – romantinė komedija. Jaunas Italijos žydas Gvidas iš kaimo atvažiuoja gyventi į didelį miestą. Gvidas – charizmatiška, linksma, energinga asmenybė. Jis dirba pas dėdę restorane padavėju, taip pat svajoja apie nedidelį nuosavą knygyną,. Pagrindinė pirmos dalies tema – Gvido ir italės Doros meilė. Gvidas ją pavagia per pokylį tiesiai iš jos sužadėtinio panosės.

Antroji filmo dalis prasideda jau prabėgus keliems metams. Gvidas su Dora turi sūnų Jošua. Tačiau Jošua gimtadienio dieną, jis, Gvidas ir dėdė Elizėjus išvežami į koncentracijos stovyklą. Dora, nenorėdama palikti šeimos taip pat įsiprašo į traukinį. Gvidas vaikui visą koncentracijos stovyklos siaubą perteikia kaip žaidimą. Neva jie turį surinkti 1000 taškų ir laimėsią tikrą tanką. Net ir varginamas sunkių darbų, Gvidas nepraranda nuotaikos ir jokiu būdu neparodo sūnui situacijos beviltiškumo. Vienas įsimintiniausių filmo epizodų – Gvido vertėjavimas. Filmo pabaigoje į stovyklą įsiveržia JAV kariai. Gvidas žūsta gelbėdamas Dorą nuo dujų kameros. O Jošua galiausiai išvysta tikrą tanką…

Kritika[taisyti | redaguoti kodą]

Filmą neigiamai įvertino žydų atstovai. Jie teigia, kad filmas iškraipo Holokausto baisybes ir paverčia jas lengvabūdišku žaidimu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]