Gusinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gusinė
Гусиње
Gusinje.jpg
Gusinės mečetė

Gusinė
42°33′43″ š. pl. 19°50′02″ r. ilg. / 42.56194°š. pl. 19.83389°r. ilg. / 42.56194; 19.83389 (Gusinė)Koordinatės: 42°33′43″ š. pl. 19°50′02″ r. ilg. / 42.56194°š. pl. 19.83389°r. ilg. / 42.56194; 19.83389 (Gusinė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Juodkalnijos vėliava Juodkalnija
Savivaldybė: Plavo opština
Gyventojų (2003): 1 704
Altitudė: 1 014 m
Pašto kodas: 84326

Gusinė (juodkal. Гусиње; alb. Guci, Gucia) – miestelis Plavo opštinoje (Juodkalnija), kuriame 2003 m. gyveno 1 704 gyv.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gusinės istorija iki osmanų užkariavimo nežinoma. Iki Plavo-Gustinės regioną užimant osmanams jis priklausė įvairioms albanų katalikų gentims. Osmanai regioną užkariavo XIV a.

Šiandieninės Gusinės įkūrėjas yra albanas katalikas Dedë Shala. 1455 m. jis atsivertė į islamą ir tapo Omer-aga Šala. Šala buvo osmanų valdžios apdovanotas žemėmis tame regione. Vienas jo sūnus Hasan-aga Omeragaj pastatė pirmą Gusinės namą virš Grnčaro upės (kitas Limo pavadinimas) ir taip įkūrė Omeragajų atšaką Gusinėje. Kitas jo sūnus Tahir-aga Omeragaj įkūrė Omeragajų atšaką Plave. Omeragajai (suslavintas variantas – Omeragičiai (Omeragići)) valdė Gusinę nuo 1461 m. iki 1590 m.

Osmanų valdymo laikais osmanai gebėjo atversti nemažai gyventojų katalikų į islamą. Daugelis Plavo ir Gusinės gyventojų buvo albanų kilmės, todėl dauguma gyventojų buvo katalikai, tik nedidelė dalis jų buvo stačiatikiai. Apie 1700 m. virš 75 % Plavo ir Gusinės gyventojų buvo musulmonai.

Turkai valdžią Gusinėje 1878 m. Berlyno kongreso nutarimu turėjo būti perduota Juodkalnijai. Tačiau šis sprendimas buvo nepopuliarus vietinių gyventojų tarpe. Nuo 1878 m. iki 1912 m. Plavas ir Gusinė buvo de facto nepriklausoma valstybė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gusinės gyventojų skaičiaus kitimas:

  • 1948 m. – 2 402 gyv.
  • 1953 m. – 2 555 gyv.
  • 1961 m. – 2 756 gyv.
  • 1971 m. – 2 695 gyv.
  • 1981 m. – 2 625 gyv.
  • 1991 m. – 2 472 gyv.
  • 2003 m. – 1 704 gyv.

Gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes (2003 m.)

Tautybė Skaičius Procentas
bosniai 1 175 68,95 %
muslimanai 262 15,37 %
albanai 173 10,15 %
juodkalniečiai 48 2,81 %
serbai 37 2,17 %
kroatai 1 0,05 %
makedonai 1 0,05 %
kiti 7 0,45 %
Viso 1 704 100 %