Gurnija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Gurnija Γουρνιά | |
|---|---|
 Gurnijos miesto griuvėsiai | |
  Gurnija | |
| Koordinatės | 35°06′33″ š. pl. 25°47′33″ r. ilg. / 35.10917°š. pl. 25.79250°r. ilg. |
| Vieta | Lasičio nomas, Kreta, Graikija |
| Regionas | Viduržemio jūros baseinas |
| Istorija | |
| Pastatytas | III tūkstm. pr. m. e. pr. |
| Sugriautas | ~XIII a. pr. m. e. |
| Laikotarpis | bronzos amžius |
| Tauta | Mino civilizacija |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | nuo 1901 m. |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
Gurnija (gr. Γουρνιά) – minojinis miestas su aikščių kompleksais Kretos saloje, priklausančioje Graikijai. Būdingos siauros pakopomis kylančios gatvės ir maži namai, išsidėstę labai panašiai kaip ir šiuolaikiniai Kretos kaimai. Gurnija yra Lasičio nome.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šis miestas buvo atkastas 1901−1904 m. amerikiečių archeologės Harjetos Boid Houz (Harriet Boyd Hawes), ir yra geriausiai išlikęs Mino civilizacijos miestas. Tai viena seniausių Kretos gyvenviečių, joje gyventa jau 3000 m. pr. m. e., tačiau likę pastatai priklauso vėlyvesniam, Antrajam rūmų laikmečiui. Gurniją, kaip ir kitus minojinius miestus, apie 1450 m. pr. m. e. sunaikino žemės drebėjimas ir gaisras.