Gurnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gurnija
Γουρνιά
GourniaMinoanPalace.jpg
Gurnijos miesto griuvėsiai

Gurnija
Koordinatės: 35°06′33″ š. pl. 25°47′33″ r. ilg. / 35.10917°š. pl. 25.79250°r. ilg. / 35.10917; 25.79250Koordinatės: 35°06′33″ š. pl. 25°47′33″ r. ilg. / 35.10917°š. pl. 25.79250°r. ilg. / 35.10917; 25.79250
Vieta: Lasičio nomas, Kreta, Graikija
Regionas: Viduržemio jūros baseinas
Istorija
Pastatytas: III tūkstm. pr. m. e. pr.
Sugriautas: ~XIII a. pr. m. e.
Laikotarpis: bronzos amžius
Tauta: Mino civilizacija
Informacija
Kasinėjimų datos: nuo 1901 m.
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka

Gurnija (gr. Γουρνιά) – minojinis miestas su aikščių kompleksais Kretos saloje, priklausančioje Graikijai. Būdingos siauros pakopomis kylančios gatvės ir maži namai, išsidėstę labai panašiai kaip ir šiuolaikiniai Kretos kaimai. Gurnija yra Lasičio nome.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis miestas buvo atkastas 19011904 m. amerikiečių archeologės Harjetos Boid Houz (Harriet Boyd Hawes), ir yra geriausiai išlikęs Mino civilizacijos miestas. Tai viena seniausių Kretos gyvenviečių, joje gyventa jau 3000 m. pr. m. e., tačiau likę pastatai priklauso vėlyvesniam, Antrajam rūmų laikmečiui. Gurniją, kaip ir kitus minojinius miestus, apie 1450 m. pr. m. e. sunaikino žemės drebėjimas ir gaisras.