Gunas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Gunas (kin. 公, pinyin gōng) – Kinijos kilmingųjų titulas, atitinkąs kunigaikštį ar hercogą. Tai vienas seniausių Kinijos titulų, atsiradusių dar valdant legendiniam imperatoriui Jao. Egzistavo iki paskutinės Čingų dinastijos.
Džou dinastijos laikais gunai buvo aukščiausias iš tituluotųjų aristokratų titulų. Žemesni buvo:
Pagal filosofą Meng Dzi (孟子.万章篇) guno rango valdininkai Džou dinastijos laikais gaudavo žemės plotą, kurios kiekviena kraštinė buvo po 100 li (Džou laikais li buvo apie 400 m). Guno titulą paprastai suteikdavo imperatorius. Hanų dinastijos laikais imperatoriaus dvare buvo trejos pareigos, kurias užimantis žmogus automatiškai gaudavo guno titulą. Ankstyvųjų Hanų laikais šie valdininkai buvo da-sy-ma (karo ministras), da-sy-tu (švietimo ministras) ir da-sy-kun (valstybės vandenų ir žemių žiūrėtojas). Vėlyvųjų Hanų laikais – tai-vei (vyriausiasis armijos vadas), da-sy-tu ir da-sy-kun.
Mingų ir Čingų laikais Konfucijaus giminės galva turėdavo Janšen-guno (kin. 衍圣公) titulą ir būdavo Ciuifu apskrities valdovais.