Gumbas
| Gumbas | ||
|---|---|---|
  Gumbas |
||
| 54°22′19″š. pl. 25°13′59″r. ilg. / 54.372°š. pl. 25.233°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šalčininkų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Gerviškių seniūnija | |
| Gyventojų | 4 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Gumba | |
Gumbas – kaimas Šalčininkų rajono savivaldybėje, 12 km į vakarus nuo Šalčininkų, 3 km į šiaurę nuo Didžiųjų Sėlų, Rūdninkų girios pietrytiniame pakraštyje, prie Visinčios upelio. Kaimas pasiekiamas keliuku Gudeliai–Kernavo ežeras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. pab. buvo užusienis Trakų apskrities Valkininkų valsčiuje.[2]
Per II pasaulinį karą kaimo gyventojus nacių administracija įtarinėjo remiant Rūdninkų girioje veikiančius tarybinius partizanus. Šie, gavę iš TSRS ginklų ir sprogmenų, 1944 m. pavasarį plėtė diversijas geležinkeliuose. Keršydamas už partizanų diversijas geležinkelio Vilnius–Lyda ruože, nacių pasiųstas baudžiamasis dalinys 1944 m. balandžio 9 d. kaimą sudegino ir nužudė dalį gyventojų. Baudėjai į kaimą atvyko šarvuočiais, kuriuos atsigabeno geležinkeliu iki Kidarų kaimo, apsupo Beiteranco dvarą; jo kluone ir ūkininko R. Godlievskio daržinėje sušaudė apie 50 dvaro darbininkų ir karo pabėgėlių iš Baltarusijos, trobesius su nužudytųjų palaikais sudegino. Kaimo gyventojų gyvuliai buvo nuvaryti prie geležinkelio ir išvežti. Sudeginto kaimo vietoje 1984 m. pastatytas paminklinis akmuo.[3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1931 | Šalčininkų valsčius, Vilniaus vaivadija |
| 1950–1995 m. | Gerviškių apylinkė, Šalčininkų rajonas |
| nuo 1995 m. | Gerviškių seniūnija, Šalčininkų rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1905 m.[4] | 1931 m.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 12 | 8 | 13 | 17 | 12 | 8 | 12 | 4 | ||
| |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Gumba. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 546 psl. (lenk.)
- ↑ Rimantas Zizas. Gumbas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 279 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Gumbas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 619 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.