Pereiti prie turinio

Grupinė psichoterapija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Grupinė psichoterapija arba psichoterapinė grupė – viena iš psichoterapijos formų, kai konkrečiam tikslui suburta grupė žmonių, padedant specialistui, reguliariai susitinka psichologiniam darbui: sprendžia vidinius konfliktus, mokosi atsipalaiduoti, bendrauti, pažinti save.

Šiuolaikinės grupinės psichoterapijos pradininkais laikomi XX amžiaus pradžioje JAV dirbę psichoterapeutai Joseph H. Pratt, Trigant Burrow ir Paul Schilder.[1] Vėliau grupinę psichoterapiją plėtojo Jacob L. Moreno, Hyman Spotnitz ir Irvin Yalom. Pastarojo grupinės psichoterapijos modelis tapo įtakingas tiek JAV, tiek likusiame pasaulyje.[2]

Terapiniai principai, pagal Irvin Yalom

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Irvin Yalom išskyrė šiuos pagrindinius terapinius principus, taikomus dirbant psichoterapinėje grupėje:[3]

  • Universalumas – tai patyrimas grupėje, kad visų žmonių problemos yra panašios. Ši patirtis padeda grupės nariams pajausti didesnį tarpusavio artumą, pradėti labiau save vertinti.
  • Altruizmas – grupėje nariai gali padėti vieni kitiems, patyrimas, kad gali kažką duoti kitam, didina savivertę, lengvina bendravimą.
  • Vilties, tikėjimo stiprinimas – grupės narius gali įkvėpti ir padrąsinti tie grupės nariai, kurie panašius sunkumus yra įveikę anksčiau.
  • Pirminės šeimos įtakos naujas įsisąmoninimas – grupės nariai dažnai nesąmoningai identifikuoja grupės vedantįjį ir narius kaip savo vaikystės šeimos narius. Grupės vedančiojo interpretacijos gali padėti geriau suprasti vaikystės daromą įtaką dabartiniam grupės narių gyvenimui.
  • Socialinių įgūdžių vystymas – saugi ir palaikanti atmosfera grupėje skatina grupės narius išbandyti naujus bendravimo būdus, pvz: dalintis jausmais, rūpintis ir palaikyti kitus.
  • Egzistenciniai faktoriai – grupėje mokomasi prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir savo sprendimų pasekmes.
  • Katarsis – tai išsilaisvinimas iš emocinės įtampos, laisvai išreiškiant susikaupusius jausmus. Grupės nariai saugioje aplinkoje pasidalinę savo išgyvenimais, gali išsivaduoti iš ilgai kamavusių gėdos ir kaltės jausmų.
  • Mokymasis pažinti save – grupės nariai ima geriau save suvokti bendraudami ir gaudami grįžtamąjį ryšį iš kitų.
  1. Daniel Shuen Sheng Fung; Beng Yeong Ng (2017), Mental Health Of A Nation, World Scientific Publishing Company, p. 120, ISBN 978-981-320-693-9
  2. Bruce L. Moon (2016), ART-BASED GROUP THERAPY: Theory and Practice (2nd Ed.), Charles C Thomas Publisher, p. 14, ISBN 978-0-398-09115-6
  3. Yalom ID, Leszcz M (2005). The theory and practice of group psychotherapy (5th ed.). New York: Basic Books. p. 272. ISBN 978-0-465-09284-0.