Grušava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Grušava
brus. Грушава
Hrušava Fligel.jpg
Vieni iš buvusių ponų namų Grušavoje (2015 m.)

Grušava
52°14′24″ š. pl. 24°43′53″ r. ilg. / 52.24000°š. pl. 24.73139°r. ilg. / 52.24000; 24.73139 (Grušava)Koordinatės: 52°14′24″ š. pl. 24°43′53″ r. ilg. / 52.24000°š. pl. 24.73139°r. ilg. / 52.24000; 24.73139 (Grušava)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Bresto sritis Bresto sritis
Rajonas Kobrino rajonas
Gyventojų (2009[1]) 415
Commons-logo.svg Vikiteka GrušavaVikiteka

Grušava (brus. Грушава) – kaimas Baltarusijos vakaruose, Bresto srities Kobrino rajone. Administraciškai priklauso Gorodeco apylinkei.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kart rašytiniuose šaltiniuose Grušava paminėta 1404 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ją atidavė valdyti vienam iš Kobrinskių. 1454 m. priklausė Semionui Romanovičiui, o nuo 1495 m. – jo dukrai Anai Fedorovai. Vėliau valdė Pacai, po to Sanguškos. Išlikę 1528 m. dokumentai byloja, kad Grušava tuo metu buvo karaliaus dvaras. 1563 m. iškilo pirmoji stačiatikių cerkvė. 1677 m. kaimą nusipirko Samuelis Lubkovskis.

Rusijos imperijoje nuslopinus 1794 m. sukilimą, dvarą perėmė valstybė ir imperatorė Jekaterina II perdavė jį malšintojui Aleksandrui Suvorovui. 1812 m. jį iš karvedžio palikuonių atpirko Kobrino chorunžis Antonis Rodzevičius, kuris mirė bevaikiu. Tada valdas perėmė brolis Henrikas, o vėliau pastarojo duktė, žinoma rašytoja Marija Rodzevičuvna.

Nuo 1921 m. kaimas įėjo į Lenkijos sudėtį, o po 1939 m. (išskyrus Antrojo pasaulinio karo laikotarpį) – į Baltarusijos TSR.

Dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dievaičio ąžuolas sodyboje

1825 m. Antonis Rodzevičius dvaro teritorijoje pastatė kelis įspūdingus gyvenamuosius rūmus. Aplink išsidėstęs parkas buvo originaliai suprojektuotas: jame grupėmis augo ąžuolai, liepos ir uosiai. Netoliese šakas skleidė 25 m aukščio 500–metis ąžuolas, vadinamas Marijos Rodzevičuvnos romano „Dievaitis“ vardu. Parke tyvuliavo tvenkinukas su Šv. Petro skulptūra saloje.

Antrojo pasaulinio karo metais keli pastatai sudegė, pokaryje likusiuose buvo įsikūrusios remonto dirbtuvės ir mokykla, gyveno kolūkiečiai.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ilgametė dvaro valdytoja Marija Rodzevičuvna (1864–1944) – lenkų rašytoja pozityvistė ir visuomenės veikėja.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]