Griniūnų kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Griniūnų kapinynas – buvęs kapinynas Panevėžio raj. teritorijoje, prie Griniūnų kaimo (Vadoklių seniūnija), Juodos dešiniajame krante, kalvoje.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalis kapinyno sunaikinta kasant žvyrduobes. 1938 m. keletas radinių iš kapinyno pateko į Panevėžio kraštotyros muziejų. 1977 m. likusią kapinyno dalį ištyrė Istorijos institutas ir Istorijos ir etnografijos muziejus (vadovas Adolfas Tautavičius). Aptikti IV a. – VI a. 36 nedegintų ir du VI a. sudegintų mirusiųjų kapai. Nedegintų mirusiųjų kapuose rasta papuošalų (stiklinių karolių, juostinių apyrankių, lankinių segių, šaukštinė antkaklė), darbo įrankių (įmovinių ir pentinių siauraašmenių kirvių, peilių, pjautuvėlių, ylų). Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Adolfas TautavičiusGriniūnų kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 178 psl.